Po karantino didžiųjų miestų savivaldybės grąžino darbuotojus iš namų – Kaune ir Klaipėdoje namuose dirba tik apie 5 proc. valdininkų. Vilniuje iki praėjusių metų pabaigos darbuotojams buvo leidžiama pusę darbo laiko leisti namuose, o kiek jų nuotoliniu būdu dirba dabar, valdžia neatskleidžia.
Nors darbą namuose Vilniaus savivaldybės administracija vertina palankiai, taiko tam tikrus apribojimus. Kad prisidengdami nuotoliniu darbu valdininkai nesusikurtų per daug ilgųjų savaitgalių, jiems draudžiama namie dirbti dvi dienas iš eilės.
Alfa.lt rašė, kad po karantino einant ketvirtiems metams verslas atsisako nuotolinio darbo modelio. Darbuotojai dabar turi pagrįsti, kodėl neatvyksta į biurą, nors dėl asmeninių priežasčių jiems retkarčiais leidžiama dirbti iš namų.
Verslo atstovai mano, kad darbas namuose mažina kūrybiškumą, kuris spontaniškai kyla bendraujant su kolegomis tiesiogiai. Be to, ne visi namuose sugeba efektyviai vykdyti paskirtas užduotis.
Nuotolinio darbo trūkumai kai kurioms užsienio įmonėms tokie akivaizdūs, kad pasirinkusiems dirbti namuose mokamas penktadaliu mažesnis atlyginimas.
Ministerijose ir valstybės įmonėse darbuotojai vis dar mėgaujasi nuotolinio darbo malonumais. Dažniausiai reikalaujama, kad jie į biurą atvyktų bent du kartus per savaitę. Valdžios kontroliuojamų įstaigų ir įmonių vadovai mano, kad toks modelis padeda pritraukti ir išlaikyti specialistus, net jeigu jie dirba kitame mieste. Tokio darbo modelio bent kol kas atsisakyti neketinama.
Nedraudžia, bet ir neskatina
Kauno miesto savivaldybės administracijoje šiuo metu nuotoliniu būdu dirba 33 darbuotojai, tai yra iš visos savivaldybės darbuotojų sudaro tik 5 proc. Nors kiekvieną dieną šis rodiklis kinta. Savivaldybės darbuotojams nuotoliniu būdu leidžiama dirbti dvi dienas per savaitę, o išskirtiniais atvejais, esant objektyviai pagrįstoms aplinkybėms ir susiderinus su administracijos direktoriumi, – daugiau dienų.
„Dirbant nuotoliniu būdu ir esant tarnybinei būtinybei darbuotojai turi per vadovo nurodytą terminą atvykti į įstaigą atlikti jam priskirtų funkcijų. Darbuotojai patys renkasi, ar pasinaudoti galimybe padirbėti nuotoliniu būdu. Vis dėlto nuo karantino pabaigos visi darbuotojai sugrįžo į savo darbo vietas tiesiogiai, neliko nė vieno dirbti nuotoliniu būdu“, – Alfa.lt sakė Kauno miesto savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vedėja Jurgita Kvedaravičienė.
Pasak jos, kol kas neketinama atsisakyti nuotolinio darbo galimybės. Esą toks darbo pobūdis darbuotojams netrukdo atlikti savo vykdomų funkcijų ir nesudaro neigiamų pasekmių darbo kokybei.
„Nuolat nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų savivaldybė neturi. Visos darbo vietos, kurios yra sudarytos darbuotojams savivaldybės patalpose, yra užimtos ir laisvo ploto nėra“, – tikino E. Kvedaravičienė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė teigė, kad savivaldybės skatina visas darbuotojų motyvavimo priemones, tačiau nuotolinis darbas esą turėtų nekenkti nei darbo kokybei, nei našumui. „Jeigu darbuotojas geba suderinti darbo krūvį ir netrukdo atlikti priskirtų funkcijų, tuomet nuotolinis darbas vertinamas palankiai“, – aiškino ji.
Privalo atvykti du trečdaliai
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje šiuo metu dirba 469 darbuotojai, iš jų šių metų vasario 5 d. nuotoliniu būdu dirbo 27 tarnautojai, arba apie 5,76 proc. viso administracijos personalo. Sausio mėn. 252 darbuotojai (53,73 proc.) bent vieną kartą prašė dirbti nuotoliniu būdu, vidutiniškai pirmąjį šių metų mėn. nuotoliu dirbo 11 proc. darbuotojų. Daugiausia tai lėmė padidėjęs sergamumas įvairiomis infekcinėmis ligomis, ypač kvėpavimo takų.
„Tiesioginis vadovas turi užtikrinti tolygų darbuotojų skaičių fizinėje darbo vietoje, t. y. darbo dienos metu ne mažiau kaip du trečdaliai darbuotojų turi dirbti fizinėje darbo vietoje, jeigu administracijos direktorius nenustatė kitaip, pavyzdžiui, esant ekstremaliajai situacijai“, – Alfa.lt teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.
Pasak jo, pasibaigus karantinui į darbą administracijoje iš namų grįžo visi Klaipėdos savivaldybės darbuotojai, išskyrus du kalbos specialistus.
„Kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, darbdaviui sunkiau kontroliuoti darbo laiką (darbą po darbo valandų, pertraukėlių darymą, pietų pertrauką). Ne visi darbuotojai, dirbantys nuotoliniu būdu, turi patogią darbo vietą ir sąlygas. Sudėtingesnė komunikacija tarp darbuotojų“, – teigė A. Kačalinas.
Vis dėlto, pasak jo, darbuotojams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sudaroma galimybė dirbti nuotoliniu būdu, jei tai leidžia veiklos pobūdis ir specifika. Nuotolinis darbas pateisinamas tokiomis priežastimis kaip darbuotojo sveikatos būklė, nėštumas, mažų vaikų auginimas ar kitos svarbios šeimyninės aplinkybės. Esą svarbu, kad nuotolinis darbas netrukdytų įgyvendinti savivaldybės administracijos tikslų ir uždavinių.
„Mero iniciatyva atnaujintoje tvarkoje numatyta, kad tiesioginis vadovas turi užtikrinti tolygų darbuotojų skaičių fizinėje darbo vietoje, t. y. darbo dienos metu ne mažiau kaip du trečdaliai darbuotojų, dirbančių fizinėje darbo vietoje“, – teigė A. Kačalinas.
Kadangi nereguliariai darbuotojai tik dalį darbo laiko dirba nuotoliniu būdu, A. Kačalino teigimu, laisvo ploto, kurį būtų galima panaudoti kitoms reikmėms, Klaipėdos savivaldybėje nesusidaro.
Dirbo pusė, kiek dabar, neatskleidžia
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė nurodyti, kiek darbuotojų šiuo metu dirba namuose, esą šis skaičius nuolat kinta, todėl administracija jo nefiksuoja.
„Vilniaus miesto savivaldybėje nėra nustatytų dienų, kada privaloma dirbti darbo vietoje, taip pat nėra nustatytos proporcijos, kiek darbuotojų vienu metu gali dirbti nuotoliniu būdu. Todėl nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų skaičius kasdien kinta“, – Alfa.lt teigė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Pasak jo, darbuotojams leidžiama laisvai pasirinkti, kuriomis dienomis dirbti nuotoliniu būdu, tačiau taikomas ribojimas, kad nuotoliniu būdu galima dirbti ne daugiau kaip dvi dienas per savaitę ir negalima nuotoliniu būdu dirbti dvi dienas iš eilės. Vadovams galimybė dirbti nuotoliniu būdu nėra numatyta.
„Pasibaigus karantinui, iki praėjusių metų buvo taikoma rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu ne daugiau nei 50 proc. darbo laiko. Kiekvienas darbuotojas, susiderinęs su savo tiesioginiu vadovu, laisvai galėjo pasirinkti jam priimtiniausią proporciją. Pastebime, kad, pakeitus nuotolinio darbo tvarką, darbuotojai yra labiau motyvuoti, darbai atliekami sparčiau“, – teigė G. Grubinskas.
Pasak jo, mišrus darbo modelis suteikia daugiau lankstumo, tačiau didelė dalis darbuotojų atlieka komandinio įsitraukimo reikalaujančius darbus, todėl, užtikrinant sklandų darbą, didesnė dalis darbo turi būti atliekami dirbant ne nuotoliniu būdu, o darbo vietoje.
„Dabartinio darbų organizavimo modelio keisti neplanuojama, tam poreikio nėra. Visi darbuotojai turi konkrečias darbo vietas, todėl patalpų, kurios daliai darbuotojų dirbant nuotoliniu būdu liktų visiškai tuščios ir nenaudojamos, nėra“, – teigė G. Grubinskas.
