Balandžio 2-oji Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo šiol yra „išsivadavimo“ diena. Tuo įsitikinęs 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, šią dieną paskelbęs apie visuotinius muitus daugiau nei 180-čiai šalių ir teritorijų.
Muitų sulaukė net ir Australijai priklausančios salos netoli Antarktidos, kuriose vieninteliai gyventojai – pingvinai. D. Trumpas tvirtina, kad nuo 10 iki 50 proc. svyruojantys muitai išvaduos šalį nuo nesąžiningų prekybos gniaužtų, kuriuose JAV esą praleido ne vieną dešimtmetį.
Net ir didžiausius JAV prekybos partnerius prezidentas vadina jo šalies skriaudikais. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai pritaikyti 20 proc. muitai.
„Alfa taško“ laidoje kalbėjęs geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala pabrėžė, kad D. Trumpo administracijos priimamuose sprendimuose vis dar matyti daug spontaniškumo ir chaotiškumo. O „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė tvirtina, kad muitai skaudžiai atsilieps ir pačiai JAV. Prekybos karai įtakos turės ir Lietuvai, tačiau žmonėms per daug nerimauti nereikėtų.
– Ar ateityje balandžio 2-ąją iš tiesų vadinsime JAV „išsivadavimo“ diena, ar bus sulaukta atvirkštinio efekto, nei tikisi D. Trumpas?
Linas Kojala: D. Trumpas nuolat pabrėžė, kad visas pasaulis apgaudinėja JAV ir kad būtina ištaisyti tokią neteisybę. Tačiau galima diskutuoti, kiek šis argumentas yra pagrįstas, žinant, kad JAV gyvena apie 4 proc. viso pasaulio populiacijos, o jos bendrasis vidaus produktas sudaro 26 proc. viso pasaulio BVP. Jeigu visi apgaudinėtų JAV, tai ši šalis, ko gero, nebūtų tokia didelė ekonominė galia. Situacija yra sudėtinga, ir bent jau trumpuoju laikotarpiu tai greičiausiai atneš didelius kaštus ir pačioms JAV, ir visiems prekybos partneriams.
– Pagrindiniai JAV prekybos partneriai sulaukė didžiulių muitų. Pavyzdžiui, Kinija – 34 proc., Europos Sąjunga – 20 proc. Kas laukia pasaulio ekonomikų?
Greta Ilekytė: Prie Kinijos reikėtų pridėti dar 20 proc. muitų, kurie buvo paskelbti anksčiau. Todėl šiai šaliai iš viso įvedami 54 proc. siekiantys muitai. Tai labai didelis skaičius. Kaip ir 20 proc., kurie įvedami ES. Skaičiuojama, kad, jeigu muitas siekia daugiau nei 10 proc., yra labai sunku padalyti naštą tarp gamintojo, tiekėjo ir vartotojo. Tuomet pradeda trūkinėti tiekimo grandinės.
Įmonės keičia investicinius planus, eksporto rinkas, o partneriai ir vartotojai taip pat peržiūri savo elgseną. Aišku, labiausiai neigiamą įtaką pajus didžiausius prekybinius saitus su JAV turinčios valstybės, kurioms muitai paskelbti jau anksčiau, – Kanada, Meksika. Visgi prekybos karuose pralaimi visi. O šis prekybos karas, kurį paskelbė D. Trumpas, apskritai yra gerokai didesnio masto, nei buvo tikimasi. Ta neigiama įtaka gali nuvilnyti per visas šalis tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Europoje ar kitur.
Tiesa, skaičiuojame, kad ES neigiama įtaka neturėtų būti nepakeliama. Bendrijos eksportas į JAV sudaro apie 3 proc. nuo viso ES BVP. Tikėtina, kad ekonomikos augimui gali būti padaryta neigiama įtaka, sieksianti iki 1 proc. Be to, Europa turi amortizuojantį efektą, kuris ateina iš paskelbto fiskalinio stimulo dėl lėšų gynybai. Tad kol kas didelės tragedijos ekonomikai nėra, bet neigiama įtaka atsiranda dėl didelio neapibrėžtumo. Neaišku, kas įvyks rytoj, ką dar sugalvos D. Trumpas. Tai paveikia įmones. O D. Trumpas pareiškė, kad šalys muitų gali išvengti tik tada, jei statys gamyklas JAV. Kol kas sunku prognozuoti, kiek bus vietos kitų šalių deryboms su JAV.
– Kokią įtaką aštrėjantis prekybos karas turės Lietuvos ekonomikai?
Greta Ilekytė: Lietuva nėra labai priklausoma nuo tiesioginio eksporto į JAV. Esame pažeidžiami labiau per tiekimo grandines. Pavyzdžiui, eksportuojame automobilio detalę į Vokietiją, ten jis surenkamas ir eksportuojamas į JAV. Todėl per tiekimo grandines ta įtaka gali būti kiek didesnė, neaišku, kaip į tai bus reaguojama. Tai yra aukščiausi JAV taikomi muitai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Mes skaičiuojame, kad kol kas Lietuvos BVP augimas gali sumažėti 0,5 proc., iki 2,5 proc. Tai nėra labai didelis neigiamas pokytis.
– Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė pirminį 20 mln. eurų pagalbos paketą Lietuvos įmonėms, nukentėsiančioms dėl JAV muitų. O vartotojams Lietuvoje yra dėl ko nerimauti?
Greta Ilekytė: Atsiradusi parama, nukreipta į verslus, gali sušvelninti neigiamą įtaką. O kalbant apie galutinį vartotoją, vėlgi daugiausia efektas ateina iš verslo pusės. Įmonės gali pristabdyti investicinius planus, ne taip sparčiai kelti atlyginimus. Įtaka tikrai nėra tragiška ir labai didelė, todėl per daug nerimauti nevertėtų. Daugiausia įtakos tai turės finansų rinkai.
– Rusija yra sankcionuota ir muitų sąraše neatsidūrė. Tačiau JAV jau buvo kalbų apie tai, kad būtų galima švelninti sankcijas Rusijai. Gali būti, kad atskiras nepaskelbimas apie muitus Rusijai yra dalis užkulisinių žaidimų?
Linas Kojala: Buvo pasakyta, kad visam pasauliui pradedamas taikyti bazinis 10 proc. muitų tarifas. Jei tai galioja visiems, turėtų galioti ir Rusijai. Ši šalis nebuvo išskirta D. Trumpo muitų lentelėje, bet jai nebuvo padaryta ir išimtis. Dar iki didelio masto karo pradžios JAV ir Rusijos prekybos apimtys nebuvo didelės, tai nėra esminis veiksnys.
Kur kas svarbiau yra stebėti, ar bus peržiūrimos sankcijos ir kaip tai bus daroma. Nors buvo daug diskusijų, kad sankcijos gali švelnėti, reikia pripažinti, kad ši JAV administracija kol kas jokių švelninimų nepriėmė. O neseniai matėme ir iniciatyvą iš respublikonų bei demokratų Senate labai sugriežtinti sankcijas Rusijos energetikos žaliavų eksportui, jei rusai nerodys geros valios derybose dėl paliaubų. Tiesa, tokio siūlymo įgyvendinimas sunkiai įsivaizduojamas, nes sprendimai apimtų antrines sankcijas, kurios kirstų per pirkėjus, o ne pačią tiekėją Rusiją.
– Muitai įvesti net ir saloms, kuriose gyvena tik pingvinai. Ar tai rodo tam tikrą D. Trumpo administracijos nekompetenciją?
Linas Kojala: Tikrai yra daug chaotiškumo. Buvo svarstoma, kad galutiniai sprendimai dėl muitų buvo priimami paskutinėmis dienomis, o gal net valandomis. Daug chaoso, daug klausimų dėl muitų lentelės, atskirų jos tezių, muitų procentų skaičiavimo logikos. Visa tai išliks diskusijų objektu, ir vargu ar muitų įvedimas pasižymės kokiomis nors giluminėmis analizėmis, tyrimais ar tuo, kad visa tai buvo patikrinta daugybės skirtingų akių. Jeigu reikėtų žiūrėti iš pozityvesnės perspektyvos, sakyčiau, kad čia daug spontaniškumo. Jei žiūrint iš labiau kritinio požiūrio taško – chaotiškumo šioje administracijoje tikrai nestinga.
– Ar, transatlantiniam ryšiui skilinėjant, atsiranda palankesnės sąlygos stiprėti autoritariniams režimams?
Linas Kojala: Neapibrėžtumo lygis labai didelis, o tai kuria nepasitikėjimo ir netikrumo jausmą. Jau matome, kad Europoje atliekami tyrimai rodo, jog JAV įvaizdis krito. Pavyzdžiui, Danijoje pozityviai į JAV žiūri tik apie 20 proc. gyventojų, nors įprastai danai labai pozityviai vertindavo amerikiečius. Sugriauti yra lengviau, nei sukurti. Žinoma, kad toliau bus diskutuojama ir apie saugumo architektūrą. Kol kas iš D. Trumpo komandos eina nuosekli žinutė, kad jų įsipareigojimai nesikeičia. Tikėkimės, kad NATO viršūnių susitikimas birželį, kuriame dalyvaus ir D. Trumpas, tai tik patvirtins. Kitu atveju galime turėti naują krizę ir abejonę, ar transatlantiniai santykiai bus išlaikyti.
