Verslo įsitikinimas, esą pakėlus pelno mokestį Lietuvą paliks investuotojai, yra nepagrįstas, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot politiko, toks nuogąstavimas galėjo būti suprantamas dar iki tada, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą – dabar, ministro teigimu, investuotojams svarbiausia ne mokesčiai, o saugumas.
„Esu įsitikinęs, kad baimė, kad pajudinus pelno mokestį staiga čia investicijos išsilakstytų, ji yra ne tik kad perdėta, ji atspindi tą požiūrį, kuris galbūt būtų buvęs logiškas anksčiau, kol aplink nebuvo karo. Nes dabar investitoriams ne pelno mokesčio tarifas rūpi, o šalies saugumas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo ministras.
„Verslininkai sako – negalima jokiais būdais didinti pelno mokesčio, (…) užkraukime šitą naštą kam nors kitam. Aš galbūt labai suprimityvinau šitą poziciją, bet, kada galvoji apie ją, būtent ji redukuojasi iki tokios formulės“, – dėstė R. Šadžius.
Iš pradžių jo vadovaujama ministerija siūlė pelno mokestį kelti 2 proc. – stambioms įmonėms jį didinti nuo 16 iki 18 proc., smulkioms – nuo 6 iki 8 proc.
Tačiau mokesčių darbo grupei priklausantys parlamentarai šią savaitę teigė, kad linkstama jį kelti vienu procentu.
„Mes turėtume pamiršti tuos paprastus nuogąstavimus dėl vieno ar kito procento pelno mokesčio tarifo ar gyventojų pajamų mokesčio tarifo. Saugumas pasidarė absoliutus prioritetas“, – pažymėjo R. Šadžius.
Anot politiko, pasaulio rinkos jau priprato prie minties, jog daug valstybių pradės daugiau skolintis gynybos, ginklų pirkimo tikslais, taip pat prie to, kad tokios finansų institucijos kaip Europos centrinis bankas (ECB) keičia veiklos profilį, ima finansuoti karinės infrastruktūros projektus.
„Mąstymas yra apsivertęs – mes matome, kad į Lietuvą nežiūrėdamas mokesčių tarifų atėjo „Rheinmetall“, milžiniška ginklų gamybos korporacija. Aš manau, kad jie ne paskutiniai iš tų investuotojų, kurie investuos į gynybos pramonę, kurie ateis į Lietuvą“, – tikino R. Šadžius.
Ministro teigimu, Lietuva turi „puikią perspektyvą“ skatinti gynybos pramonių kūrimąsi, ministerija ieško galimybių labiau įsitraukti savo kapitalu.
„Mes turime ILTE, tą savo nacionalinį plėtros banką, jo vienas iš uždavinių taip pat bus paremti gynybos pramonės įmonių kūrimąsi“, – nurodė R. Šadžius.
Parlamentarų darbo grupei šią savaitę sutarus dėl siūlymų mokesčių pertvarkai, koalicinė taryba ketina rinktis ateinantį antradienį ir suderinti galutines pozicijas dėl Finansų ministerijos paruošto mokesčių pertvarkos teksto.
Šį antradienį į trečiąjį darbo grupės posėdį susirinkę parlamentarai, aptarę alternatyvas pirminiams ministerijos siūlymams, teigė, jog planuojama siūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūros pokyčius, pelno mokesčio pakeitimus.
Iš pradžių Finansų ministerija NT kartelę siūlė mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos būsto vertės, tačiau po antrojo koalicinės darbo grupės posėdžio parlamentarai teigė, jog ši riba bus didesnė nei 60 tūkst. eurų.
Be to, teigta, jog iš esmės sutariama įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, taip pat koalicijai planuojama teikti siūlymus dėl didesnių aplinkosauginių mokesčių, progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.
Skelbta, jog mokestiniais pakeitimais bus siekiama gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį – kol kas kalbama apie tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.
Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, į valstybės biudžetą priėmus pakeitimus kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
