Lietuvoje nuo lapkričio pirmosios draudžiama prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis su skysčiais, kuriuose yra cukraus ar saldiklių. Taip pat įsigaliojo ir tabako skonį suteikiančių leistinų naudoti cheminių medžiagų sąrašas.
Pirmosiomis dienomis įvedus draudimus elektroninių cigarečių prekybos priežiūrą ir kontrolę vykdanti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) baudų dar neskyrė.
Didieji mažmeninės prekybos tinklai teigia, kad dar iki spalio pabaigos pašalino nuo lentynų uždraustas elektronines cigaretes, jas sugrąžino į sandėlius ir atidavinėja tiekėjams. Tačiau specializuotos parduotuvės – kai kurios iš jų plotą nuomoja tų pačių didžiųjų prekybos tinklų patalpose – tiek naujai, tiek seniau uždraustais gaminiais toliau prekiauja.
Drąsos nepaisyti įstatymų nesąžiningiems verslininkams teikia palyginti nedidelės baudos, galimybė įvairiai interpretuoti teisės aktų normas bei menkos kontrolierių pajėgos. Kad draudimus prekybininkai išradingai apeina, rodo vis dar vykdoma prekyba prieš dvejus metus uždraustomis elektroninėmis cigaretėmis su pridėtiniais skoniais ir kvapais. Įsigyjantys tokius produktus vartotojai nėra informuojami apie pridėtinius kvapus, skonius ir jų kilmę, tačiau e. cigaretės žymimos spalvotomis etiketėmis, sufleruojančiomis, kokio skonio tikėtis.
Didžiausi el. cigarečių tiekėjai šalyje yra bendrovės „Royal Smoke“ ir „Ecodumas“.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) nekomentuoja, kokiu mastu Lietuvoje šiuo metu vykdoma prekyba nelegaliais elektroninių cigarečių produktais. Į Alfa.lt pateiktus klausimus departamentas neatsakė.
NTAKD, portalo žiniomis, iki šiol nėra atėmęs licencijų iš e. cigarečių platintojų ir pardavėjų.
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus atsakomybė už nelegalią veiklą taikoma pirmajam į rinką gaminius pateikusiam ūkio subjektui. Licencijas verstis tabako gaminių ir elektroninių cigarečių didmenine veikla išduoda NTAKD, o mažmenine – savivaldybės. VVTAT mano, kad būtent licencijavimo tvarkos sugriežtinimas galėtų bent iš dalies pažaboti prekybą draudžiamais tabako gaminiais ir rūkymo įrenginiais.
Degalinių tinklo „Circle K“ Baltijos šalių maisto produktų kategorijos vyresnioji vadovė Inga Galinienė sako, kad senos e. cigaretės su cukrumi ir saldikliais jau yra išimtos, o naujos pradėtos tiekti į degalines.
„Už produkto kokybę ir sudėties atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako gamintojas. „Circle K“ savo tinkle prekiauja tik patikimų gamintojų bei tiekėjų produkcija ir jokių kompromisų dėl atitikties reikalavimams nėra“, – Alfa.lt teigė I. Galinienė.
Neaišku, kaip draudimo prekiauti e. cigaretėmis ir jų pildyklėmis su skysčiais, kuriuose yra cukraus ar saldiklių, laikosi kiti didieji degalinių tinklai.
Portalas kreipėsi į didžiausią degalinių tinklą šalyje turinčias įmones „Baltic Petroleum“, „Viada LT“, „Neste Lietuva“, tačiau atsakymų negavo.
Nepaiso draudimų
Draudimų prekiauti kenksmingomis e. cigaretėmis paiso sąžiningas verslas, o didžiulius pelnus generuojantys platintojai ir specializuoti pardavėjai valstybinių tikrintojų nė kiek nesibaimina. Draudžiamų gaminių kontrolę vykdanti ir vartotojų teises ginanti VVTAT šiuo metu bylinėjasi su tokiais pažeidėjais teismuose.
El. cigarečių platintojams tai naudinga, mat baudos palyginti nedidelės, o galimybės įrodyti, kad tabako gaminiuose sukuriamas kvapas yra pridėtinis, o ne natūralus, sudėtinga. Net jai VVTAT fiksuoja pažeidimus, išrašo tai patvirtinančius protokolus ir skiria baudas, verslininkai pažeidimų nepripažįsta, baudų nemoka ir dėl jų bylinėjasi.
2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo draudimas prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis skysčiams su skoniais ir kvapais (išskyrus tabako).
Dėl šio draudimo nesilaikymo VVTAT išnagrinėjo daugiau kaip 30 bylų ir priėmė nutarimus skirti baudas nuo 750 iki 2000 eurų. Kai kurios bendrovės baustos ir už pakartotinį pažeidimą. Kelios įmonės baudą sumokėjo, bet dauguma VVTAT nutarimus apskundė teismui. Tik keli pirmos instancijos teismai iki šiol pripažino VVTAT nutarimus kaip pagrįstus. Šie teismo sprendimai toliau yra skundžiami aukštesnei instancijai.
VVTAT informaciją apie teismų nutartis perduoda NTAKD, kuris pagal savo vykdomas funkcijas gali stabdyti ar naikinti licenciją prekiauti tabako gaminiais, tačiau iki šiol tokių sankcijų netaikė.
„VVTAT atliekamas funkcijas minėto draudimo srityje apsunkina būtent tai, kad ant cigarečių ar jų pildyklių pakuočių nėra nurodomi jose esantys kvapai ir skoniai. Todėl atrinkti bandiniai yra siunčiami į laboratoriją, tiriančią juslines savybes. Kol kas iš gautų laboratorijos išvadų matyti, kad iš esmės visuose VVTAT laboratorijai siųstuose bandiniuose buvo rasta draudžiamų kvapų ir skonių“, – situaciją Alfa.lt komentavo VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.
Draudžiamų e. cigarečių ir kitų tabako gaminių platinimo ir pardavimo veiksmingą kontrolę apsunkina teisės aktais aiškiai nenurodomas apibrėžimas, kas yra draudžiamas pridėtinis skonis ir kvapas, o kas – nedraudžiamas natūralus tabakui būdingas skonis ir kvapas.
Verslas ir VVTAT šių skonių ir kvapų kilmę interpretuoja skirtingai, todėl prekybininkai nepraranda vilties laimėti bylas.
Baudos neatgraso
Vartotojų aljanso viceprezidentas advokatas Rytis Jokubauskas įsitikinęs, kad kenksmingų sveikatai aromatinių tabako gaminių ar e. cigarečių draudimai yra teisingi ir reikalingi, bet šių draudimų priežiūra šlubuoja.
„Manytume, kad (veiksmingos priežiūros – red.) trūksta, kad reikėtų imtis rimtesnių priemonių“, – mano advokatas. R. Jokubausko nuomone, priežiūrą vykdančios VVTAT pajėgumai riboti, tarnyba didelės komandos nesąžiningiems pardavėjams tikrinti ir gaudyti skirti negali. Be to, nustatytos sankcijos už pažeidimus yra per mažos, jos neatbaido verslo nuo sąmoningai daromų pažeidimų.
Draudžiamus tabako gaminius pardavinėjantys platintojai sumoka baudas už nustatytus pažeidimus ir toliau prekiauja, nes jų gaunamas pelnas gerokai didesnis nei skiriama minimali 750 ir maksimali 2 tūkst. eurų bauda.
Be to, VVTAT nustatytų pažeidimų pardavėjai dažnu atveju nepripažįsta, tuomet tarnybai tenka teisme įrodinėti, kad parduodamuose produktuose yra draudžiamų pridėtinių kvapų ar saldiklių. Mėginiai siunčiami į laboratoriją, jos išvados teikiamos teismams.
Kadangi nėra suformuota teismų praktika, VVTAT nesijaučia iki galo tvirtai, nes nežino, kaip teismai traktuos ginčo pusių pozicijas.
„Yra daug specifinės informacijos. Tarkime, aš, teisininkas, bet ne specialistas, negalėčiau nustatyti, ar tabako gaminiuose esantis skonis yra pridėtinis, ar natūralus, kokie įrodymai tai galutinai patvirtina. Tiesiog reikia laiko, kad teismai per nagrinėjamas bylas suformuotų praktiką. Tada ir tarnyba jaustųsi tvirčiau, žinotų, kaip atlikti kontrolinius patikrinimus ir gauti išvadas“, – Alfa.lt sakė teisininkas.
Kol teismų praktika nesusiformuos, tikėtis naujų teisės aktų pakeitimų, R. Jokubausko nuomone, neverta. Todėl draudžiamų e. cigarečių ar tabako gaminių prekyba liks tam tikroje pilkojoje zonoje.
Neadekvačios sankcijos
„Žinodami ribotus (tikrintojų – red.) pajėgumus, kartą įkliuvę verslininkai supranta, kad kitas kartas, kad bus nutverti, bus gerokai vėliau“, – mano teisininkas.
Kita vertus, pažeidėjams taikomų sankcijų veiksmingumas taip pat abejotinas. Kad atgrasymas veiktų, baudos turėtų būti adekvačios, pavyzdžiui, skaičiuojamos nuo įmonės apyvartos ar pelno.
Kita vertus, vartotojo teisių požiūriu pardavėjas „turėtų žinoti viską apie savo parduodamą produktą“.
„Pardavėjai tikrai žino, ką parduoda, – šypsojosi R. Jokubauskas. – Deja, dažnai Lietuvoje verslai, net suprasdami, kad jų produktas pažeidžia įstatymo reikalavimus ir vartotojo teises, vis tiek ginčija taikomas sankcijas, nes (finansiškai – red.) daug nepraranda.“
Žala dar ir ta, kad tuščiai naudojami valstybės ištekliai: ginčus nagrinėja VVTAT, paskui tarnyba vaikšto po teismus, o verslas „blogiausiu atveju“ sumoka tai, ką sumokėtų iš karto pripažinęs pažeidimą.
„Na, negali verslininkas nežinoti, kad jo parduodamuose produktuose yra draudžiamų komponentų – pridėtinių kvapų ar cukraus. Kai verslas tai neigia, manyčiau, atsakomybė turėtų būti gerokai didesnė“, – sakė R. Jokubauskas.
Nutyli žalą sveikatai
Ar Lietuvoje yra susiformavusi pusiausvyra tarp draudimų ir informacijos teikimo, ar vartotojai turi galimybę rinktis produktus, žinodami apie potencialią žalą jų sveikatai?
Sveikatos specialistai pripažįsta, kad cukrus ir saldikliai sukuria salstelėjusį poskonį, kuris masina rūkančiuosius vartotojus, tikinčius, kad tai sveikatai palankesnis produktas. Elektroninėse cigaretėse yra nikotino, o jis kelia priklausomybę, ypač jauniems žmonėms.
„Elektroninių cigarečių pardavėjai ypač taikosi į pažeidžiamus jaunus vartotojus, neįgudusius atskirti informacijos nuo reklamos. Kalbame apie produktą, kuris ilgai vartojant sukelia priklausomybę. Todėl labai sveikiname tokio draudimo įvedimą“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas R. Jokubauskas.
Lietuvoje taikomi draudimai, teisininko nuomone, nėra nei labai radikalūs, nei per daug liberalūs.
Lietuvoje – prasčiausia padėtis
Prieš dvejus metus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas rodo, kad, visame pasaulyje augant e. cigarečių vartojimui tarp paauglių, Lietuvoje ypač prasta padėtis.
PSO duomenimis, tarp lietuvių mokyklinio amžiaus paauglių yra daugiausia 12–15 metų amžiaus jaunuolių, bent kartą bandžiusių rūkyti e. cigaretes.
Lietuvoje e. cigaretes bent kartą bandė rūkyti 60 proc. penkiolikmečių. Šioje amžiaus grupėje šiuo metu e. cigaretes rūko 36 proc. mergaičių ir 34 proc. berniukų. Tai aukščiausias rodiklis iš visų 44 PSO tyrime dalyvavusių valstybių.
Kitose amžiaus grupėse Lietuvos paaugliai yra antri pagal šiuo metu rūkančiųjų skaičių. Daugiau už 11 ir 13 metų paauglius tarp tyrime dalyvavusių šalių e. cigaretes rūko tik Bulgarijos bendraamžiai.
KlaustukasPrieš 168 d.
senisPrieš 168 d. 
