Milijardiniam „Teltonikos“ Taivano puslaidininkių projektui susiduriant su biurokratinėmis kliūtimis, socialdemokratas, Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas sako, jog situaciją padėtų išspręsti sugrįžimas prie europietiškos bendravimo su verslu kultūros.
„Dabar mums reikia sugrįžti į tą tokį europietišką, normalų bendravimą, kad nėra joks nusikaltimas bendrauti su verslo žmonėmis, bet jis turi būti skaidrus, deklaruotas, kad pasiūlymai – būtų aišku, kad jie aptarti, ar kitos verslo grupės žino, kad tokie pasikalbėjimai, diskusijos vyksta“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė J. Olekas.
„Jeigu nori sužinoti, kaip politikas, kokia čia situacija, kokie sprendimai galbūt visiems tinkami, tai tu tampi korumpuotas ir panašiai“, – tikino jis
Kaip argumentavo ilgametis politikas, pastaraisias metais dialogas tarp valstybės ir verslo tapo neskaidrus, net išsigimė, todėl apie sprendimus, susitikimus būtina deklaruoti viešai, rinktis atviro dialogo kelią.
„Tai daro visos valstybės. Mes turime rūpintis savo pramonininkais, savo gamyba Lietuvoje ir turime žiūrėti, kad ne tik užsienio investicijoms turėtume kažkokias preferencijas, bet ir lietuviškoms“, – pridūrė socialdemokratas.
ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys pernai paskelbė, jog vystant 3,5 mlrd. eurų vertės Taivano puslaidininkių projektą šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis. Be to, kritikos sulaukė ir „Via Lietuva“, neleidusi kloti inžinerinių tinklų kelių apsaugos zonoje.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ vėliau tvirtino, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje nėra.
Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys teigė „nelaidojantis vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti, o statybos galėtų būti baigtos iki 2032 m.
