Slaptus tyrimus vykdanti bendrovė teigia, kad pigiausia pirkti „Lidl“, konkurentai tuo abejoja PAPILDYTA

Rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ slapto pirkėjo tyrime, kurio metu buvo lyginamos analogiškų produktų krepšelių kainos, eilinį kartą „laimėjo“ Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“.

„SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimuose „Lidl“ pigiausio prekių krepšelio titulą nuskynė jau 17-tą mėnesį iš eilės. „Lidl“ krepšelio kainos buvo mažiausios ne tik šių metų sausį, vasarį ir kovą, bet ir visus praėjusius metus, kai „SeeNext“ kas mėnesį skelbė savo tyrimų išvadas. Pigiausias prekių krepšelis tarp penkių prekybos tinklų „Lidl“ fiksuotas ir paskutinius du 2023 m. mėnesius.

Didžiausias lietuviško kapitalo mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ pigiausio prekių krepšelio kategorijoje pernai 11 mėn. laikėsi antroje vietoje, o „Norfa“ kaip brangiausio krepšelio pardavėja „SeeNext“ tyrimuose nurodyta 8 mėnesius. Brangiausio krepšelio poziciją iš „Norfos“ tris mėn. buvo paveržusi „Iki“, vieną mėn. – „Rimi“. Šių metų vasarį ir kovą „Rimi“ tyrime užėmė antrą vietą po „Lidl“, o sausį buvo nukritusi į paskutinę 5 vietą.

„SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimus atlieka pasirinktą konkrečią dieną ir, kaip teigia, kainas parduotuvėse fiksuoja slapta, prekybos tinklams to nežinant.

Palyginusi šių metų kovo 4 d. nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius, tyrimo bendrovė nustatė, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 39,07 euro, „Rimi“ – 39,27 euro, „Maximoje“ – 39,63 euro, „Iki“ – 41,58 euro, o „Norfoje“ – 41,77 euro.

Abstrakčios ir tikros kainos

„SeeNext“ kainų lyginimo metodika kelia abejonių ne tik vartotojams, bet ir prekybos tinklams. Itin dažnai „brangiausio“ krepšelio kainos titulą tyrimuose pelnantis prekybos tinklas „Norfa“ nurodo, kad „SeeNext“ lygina ne konkrečią, o abstrakčią prekę, be to, lygindama kainas neįskaičiuoja nuolaidų.

„Visuomet tokie tyrimai ar vertinimai yra sąlygiški, nes krepšelio kaina skiriasi labai nedaug. Užtenka, kad kokio nors vieno produkto, pavyzdžiui, mažo šokoladuko, kaina kuriame nors prekybos centre skirtųsi, pavyzdžiui, vienu euru, kad viso krepšelio kaina ženkliai padidėtų. Bet tokiuose tyrimuose neįvertinama, kad tai „kitoks“ šokoladas arba bet koks kitas „kitoks“ produktas“, – Alfa.lt sakė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.

„SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimuose vertinami ne konkrečių prekės ženklų produktų kainos skirtinguose prekybos centruose, o abstrakčios prekės.

Pavyzdžiui, šių metų kovo mėn. tyrimo metu 25 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė obuoliai (55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 proc. kakavos, 100 g), virta vištienos dešra (1 kg), apelsinų sultys (100 proc., 1 l), šviesus alus be užstato (5 proc., 1 l), pigiausia degtinė be užstato (38–40 proc., 0,5 l) ir kitos prekės.

D. Ryliškis taip pat atkreipė dėmesį, kad „SeeNext“ lygina „abstraktų prekių krepšelį“: „Įsivaizduokite, slapti pirkėjai eina per parduotuves ir žiūri kainas lentynose, kiek kainuoja pigiausias šokoladas (100 g). Gali būti, kad vieno gamintojo šokolado 100 g pakuotė kainuos perpus mažiau negu kitos firmos šokoladas kito tinklo parduotuvėje. Vienas toks šokoladas gali visą krepšelį pabranginti 1,5 euro, o jeigu dar viena tokia prekė, tai ir susidarys tas 2–3 eurų skirtumas.“

D. Ryliškis pastebėjo, kad minimas tyrimas neįvertina ir lojalumo ar nuolaidų programos, taikomos „Norfoje“. „Su „Norfos“ nuolaidų kortele visas tas krepšelis kainuotų pigiau. Šiuose tyrimuose tokie dalykai nėra įvertinami. Vertinama vadinamoji lentynos arba grynoji, o ne tikroji kaina, kad ir koks prekių krepšelis būtų pasirinktas. Taigi, abstrakcija gerokai skiriasi nuo tikrovės. Be to, tą skirtumą sudaro viena ar kelios prekės, kurių kaina skiriasi viename ar kitame prekybos centre“, – sakė jis.

D. Ryliškis paaiškino, kad „Norfoje“ galutinė krepšelio kaina kasoje ir lentynoje gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, nuskaičius nuolaidų kortelę krepšelio kaina gali smarkiai sumažėti, priklausomai nuo bendros pirkinio sumos arba per metus „Norfoje“ išleistų pinigų. Taip pat taikomos nuolaidos tam tikromis „praktinėmis“ valandomis. Skiriasi ir pačios nuolaidų kortelės – vienos generuoja daugiau, kitos mažiau nuolaidų.

Nuolat paskutinėje vietoje „SeeNext“ tyrimuose atsiduriančio „Norfos“ atstovas neatmetė galimybės, kad šis tyrimas apskritai gali būti tendencingas. „Nes mes neužsakinėjame šito tyrimo“, – paaiškino D. Ryliškis.

„Norfos“ atstovas mano, kad pirkėjai, rinkdamiesi parduotuvę, vadovaujasi ne tyrimais, o savo patirtimi. „Pirkėjas nėra lojalus kuriam nors tinklui. Dėl pirkėjo reikia nuolat kovoti ir iš tiesų parodyti kažkokį rezultatą. Pavyzdžiui, mes labai daug darbo įdėjome, kad mūsų mėsa būtų laikoma geriausia. O gali susimauti kurioje nors vietoje ir pirkėjas pabėgs. Lygiai taip pat su kainomis, kokybe – pirkėjas tuos dalykus jautriai vertina“, – sakė D. Ryliškis.

Neretai prašo patikslinti išvadas

„Maxima LT“ Finansų ir buhalterinės apskaitos departamento direktorė Aurelija Verbickaitė svarsto, kad kiekvienas tyrimas turi savo tikslinę auditoriją ir atspindi tam atrinktų prekių krepšelio kainas.

„Stebime šiuos rezultatus ir gilinamės į „SeeNext“ sudaryto krepšelio kainų pokyčius, kadangi kainos tema mums yra labai svarbi. Vis dėlto norėdami pasidaryti išvadas kas mėnesį turime iš naujo įsigilinti į pasirinktą krepšelį ir duomenų rinkimo procesą, kad būtų galima tinkamai interpretuoti gautus duomenis.

„SeeNext“ metodika apibrėžia prekių, kurias jie parenka, krepšelį. Pagal jų pateiktus duomenis galime analizuoti tas prekes, kurias jie parenka savo tyrimui. Tačiau ši metodika turi ribotumų, ypač lyginant skirtingų prekių alternatyvas ir mėnesinius krepšelio pokyčius. Neretai randame netikslumų po rezultatų paskelbimo ir ne kartą esame tiesiogiai kontaktavę, prašydami patikslinimo, kaip jie gauti“, – Alfa.lt sakė A. Verbickaitė.

„Maximos“ atstovė pastebėjo, kad „SeeNext“ prekių krepšelis sudaromas iš 25 pigiausių produktų, tačiau jo sudėtis kas mėnesį skiriasi: vieną mėnesį analizuojamos 22 prekės, kitą – 24.

„Tai apsunkina ilgalaikį stabilų kainų palyginimą ir išvadų darymą. Taip pat pastebime skirtumų pasirenkant alternatyvias prekes – žinome, jog „Maximoje“ turime pigesnių prekių variantų, tačiau tyrimui parenkamos ne jos, pavyzdžiui, vietoje obuolių už 0,65 euro paimti už 1,35 euro. Kadangi krepšelį sudaro palyginti nedaug prekių, o bendros sumos tarp prekybos tinklų skiriasi vos keliais eurais, kiekviena tokia alternatyva daro reikšmingą įtaką galutiniam rezultatui“, – teigė A. Verbickaitė.

Išskiria vieną tinklą

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose vartotojai jau skeptiškai vertino „SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimus, dažiausiai palankius „Lidl“. Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas savo ruožtu neigė bet kokias sąsajas su „SeeNext“, kas mėnesį skelbiančia, kad „Lidl“ kainos – žemiausios tarp konkurentų.

Palankių „SeeNext“ tyrimų rezultatus „Lidl“ naudojo apmokamoje komunikacijoje, tačiau tikino, kad pačių tyrimų finansiškai neremia ir jų neužsako. Savo ruožtu „Lidl“ palankius slaptus pirkėjų tyrimus atliekanti „SeeNext“ tvirtino, kad nėra sudariusi sutarčių su nė vienu prekybos tinklu, o bendrovės tyrimai – objektyvūs.

Alfa.lt rašė, kad „Lidl“ interneto svetainėje ir naujienų portaluose kas mėnesį skelbiami „SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimai ne kartą fiksavo, kad pigiausios yra „Lidl“ maisto produktų kainos.

Galimas „SeeNext“ išvadų šališkumas neliko nepastebėtas „Lidl“ klientų. Socialinės žiniasklaidos tinkluose vartotojai svarstė, kad „Lidl“ galimai žino, kada parduotuvėse pasirodys „SeeNext“ slapti pirkėjai, ir iš anksto pasiruošia – tam kartui sumažina kainas, o tyrėjams išvykus, vėl pakelia.

Antai Kėdainių rajono laikraščio „Rinkos aikštė“ portale pirkėja piktinosi, kad didieji naujienų portalai nenori visuomenės informuoti „apie „Lidl“ makaronų kabinimą ant ausų ir net priešingai – skleidžia „Lidl“ užsakytą klaidinančią reklamą“. Aktyvi pirkėja perspėjo: „Žmonės, kurie nori sutaupyti porą eurų, pirkdami (...) prekių krepšelį, „Lidl“ to tikrai nepadarys…“

„Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė Alfa.lt tvirtino, kad „Lidl“ nefinansuoja nei „SeeNext“, nei kitų Lietuvoje atliekamų kainų tyrimų, tačiau patvirtino, kad „Lidl“ palankius tyrimų rezultatus naudoja savo komunikacijoje, esą taip daro daugelis.

„Kainų lyginimai vyksta daugelyje pasaulio šalių – jų metodikos skirtingos, lyginamos prekės bei nugalėtojai taip skiriasi. Tyrėjams sukūrus objektyvią ir tikslią metodiką, ji visuomet yra naudinga jo rezultatus analizuojančiam pirkėjui. Taip pat ir Lietuvoje jau daugelį metų skelbiami kelių skirtingų tyrėjų tyrimų rezultatai.

Tarp šių tyrėjų vyksta ir natūrali konkurencija, kuri skatina juos tobulėti ir taip yra naudinga pirkėjams. Dėl skirtingų metodikų įprastai gali skirtis ir šių tyrimų rezultatai. Mūsų šalies rinkoje tokių kainų lyginimų rezultatus savo komunikacijoje naudoja ne vienas prekybininkas, tad rinkoje tai nėra išskirtinumas ar naujiena“, – teigė L. Skersytė.

„SeeNext“ vykdantysis direktorius Tomas Daukša tikino, kad „SeeNext“ nėra sudariusi sutarčių su nė vienu prekybos tinklu, kurių pagrindu būtų įtvirtinta parduotuvėse atliekamų kainų fiksavimų tvarka. Pasak jo, parduotuvių tinklų prekių kainų palyginimą bendrovė savo iniciatyva ir ištekliais atlieka jau daugelį metų.

T. Daukša sakė, kad, „SeeNext“ atliekamos slapto pirkėjo ir rinkos tyrimo paslaugos išsiskiria dėl unikalios metodikos, kurios metu eliminuojami netikslumai lyginant skirtingas prekių pakuotes ir svorį. „Taip pat „SeeNext“ rinkoje išskirtiniai, nes bene vieninteliai, be prekių kainos lentynose fiksavimo, produktą įsigyja ir vertina galutinę prekės kainą, užfiksuotą kasos kvite. Be to, „SeeNext“ atliekamas maisto produktų kainų tyrimas atliekamas tik lyginant tos pačios kategorijos, pakuotės, tūrio preke“, – teigė jis.

„Pigiausio“ tinklo nėra

Nepriklausomas racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas „Pricer.lt“, kas mėnesį lyginantis prekių kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose, pastebi, kad pagal pigiausias kainas tinklai keičiasi vietomis, vienas tinklas esą niekad neišlaiko geriausios pozicijos, pavyzdžiui, visą pusmetį.

„Pricer.lt“ Maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigė, kad pigiausių krepšelių rinkoje pirmoje ir antroje vietoje „dažniausiai trinasi“ „Maxima“ su „Lidl“. O į antrą ir trečią poziciją „įšoka visi kiti“.

„Pigiausių prekių krepšelis stabilesnis, bet prekių ženklų krepšelis šokinėja. Tiriamos prekės pasižymi tuo, kad jų pardavimai didžiausi. Laikyti joms ypač žemą kainą atsiliepia tinklo kišenei. Ne visi tinklai gali ilgai laikyti pigiausią kainą pigiausiam sviestui, pienui, nes ten pardavimo apimtys eina ohoho. Todėl pigiausia prekė dažniausiai yra tinklo privataus prekės ženklo. O iš tiekėjo, kuris investuoja į prekės ženklą, ją atpiginęs kompensacijos negausi. Silpnesni tinklai negali ilgai taikyti akcijų“, – teigė P. Čepkauskas.

Pasak jo, „Pricer.lt“ tyrimus prekybos tinklai savo komunikacijoje „kaip reklamos instrumentą“ pradėjo naudoti maždaug prieš dvejus metus. Kartu jis pabrėžė, kad „Pricer.lt“ daugiausia tiria rinkos tendencijas, o tinklų kova dėl pirmos vietos tyrėjams yra antraeilis dalykas.

Manipuliuoja kainomis?

P. Čepkauskas teigė, kad „Pricer.lt“ yra „pagavusi“ prekybos tinklą „Lidl“ manipuliuojant kainomis, kai žinojo, kad ateis tyrėjai, arba pastebėjo, kad jie jau yra parduotuvėje. „Mes net vaizdo įrašą rodėme, kai mums prieš nosį, kai mes tiriame kainas, „Lidl“ kainos pradeda mirgėti ir sumažėja vienai dienai“, – teigė P. Čepkauskas.

Tyrėjas paaiškino, kad, siekiant tyrimo tikslumo, kainų tyrimas dažniausiai daromas fiksuotu laiku, tai yra tą pačią dieną, pavyzdžiui, paskutinės mėnesio savaitės antradienį.

„Na, ir pamanipuliuoja prekybininkai. Vasario mėnesį (pernai – red.) nuėjome nenumatytu laiku, paskui patikslinome po savaitės, tai pamatėme, kai prekybininkai kaitaliojo kainas, kad gražesnis veidelis atrodytų. Tiek žinių“, – sakė „Pricer.lt“ atstovas.

P. Čepkauskas mano, kad „Lidl“ savo „manipuliacijomis“ susigadino reputaciją pirkėjo akyse. „Kai paskaitome komentarus po mūsų tyrimų pranešimų, ką žmonės rašo, žvengia žmonės iš tikrųjų“, – pastebėjo jis.

„Kai tinklas mums atėjus į parduotuvę numeta kainą 40 proc., o kitą dieną pakelia, čia yra manipuliacija, nes nuolaida ne visi pirkėjai pasinaudos“, – paaiškino P. Čepkauskas.

Kiti pirkėjai, pasak jo, žinodami, kad kainos bus tikrinamos paskutinę mėnesio savaitę, siunčia „Pricer.lt“ nuotraukas ir šaiposi iš tuo metu sumažėjusių kainų. „Pasisekė nusipirkti sūrį“, „Pasisekė nusipirkti dar kažką, o kitą dieną jau pabrango“, – esą toko turinio laiškus su nuotraukomis ir šypsenėlėmis gauna tyrėjai.

„Tokiais veiksmais tinklai sau gadina reputaciją. Nežinau, kas jiems pataria taip elgtis. Bet manipuliacijos yra, jos fiksuotos, ypač „Lidl“ atveju, o pirkėjas nėra kvailas ir daro atitinkamas išvadas“, – pastebėjo P. Čepkauskas.

Lygino penkių tinklų prekių kainas

„SeeNext“ skelbia, kad kovo 4 d. atlikto tyrimo metu slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX“, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkti buvo pasirinktas 25 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Rimi“ prekybos tinkle – 7,72 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 8,90 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,18 euro.

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ ir „Maximos“ prekybos tinkluose – 10,02 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 10,76 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 0,74 euro.

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ ir „Norfos“ prekybos tinkluose – 3,13 euro, o brangiausiai – „Iki“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,50 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos – 0,37 euro.

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Maximos“ prekybos tinkle – 2,32 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 3,27 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 0,95 euro.

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta „Lidl“ prekybos tinkle – 9,74 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Norfos“ prekybos tinkle – 11,74 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 2,00 eurus.

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Rimi“ prekybos tinkle – 4,52 euro, o didžiausia – „Norfos“ prekybos tinkle – 5,55 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 1,03 euro.