2013-ųjų išvakarėse, per didžiąsias metų šventes, tuomet 34-erių Jonas Garbaravičius tikrai turėjo apie ką pagalvoti. Ką tik išlaikęs vieną svarbiausių gyvenimo egzaminų ir sėkmingai atvedęs bendrovę „Inter RAO Lietuva“ (IRL) į Varšuvos biržą, jaunas verslininkas įgijo apčiuopiamo kapitalo, leidžiančio ne tik svajoti, bet ir įgyvendinti naujas verslo idėjas.
2012 m. gruodžio 18 d. J. Garbaravičiaus kontroliuota „Scaent Baltic“ Varšuvos biržoje pateikė pirminį viešąjį siūlymą (IPO) Lietuvos ir Lenkijos investuotojams įsigyti 20 proc. IRL akcijų, už kurias jie sumokėjo 23,4 mln. eurų. Tuomet dar litus skaičiavusioje Lietuvoje tai buvo daugiau nei 80 mln. litų, o lietuvio IPO pagal vertę tais metais buvo penktas Varšuvos biržoje.
„Scaent Baltic“ iki šiol valdo 29,11 proc. IRL akcijų paketą. Ir nors dėl geopolitinių priežasčių IRL patrauklumas investuotojams sumažėjęs, įmonė ir toliau veikia pelningai: tiekia elektrą didžiausioms Baltijos šalių įmonėms, bendradarbiauja su didžiausiais pasaulio bankais, tarp kurių yra ir „Deutsche Bank“, o jos akcijų pajamingumas yra vienas didžiausių Varšuvos biržoje ir pastaraisiais metais siekia 15–18 proc.
Tarp investuotojų į IRL akcijas buvo Norvegijos valstybinis naftos fondas, Estijos „Swedbank“ pensijų fondas, Švedijos „Eastnine“, „EastCapital“ ir kiti.
Į Londoną ir atgal
2013-ieji J. Garbaravičiui iš tiesų tapo permainų metais. Jo žvilgsnis nukrypo į kunkuliuojantį Londoną, kuris, atrodo, tuomet viliojo ne tik studentus ar laimės ieškotojus, bet ir ne vieną gimtosios šalies rinkoje nebeišsitenkantį Lietuvos verslininką.
Jau 2015 m., sukonsolidavęs savo angliškas investicijas, J. Garbaravičius kartu su partneriais Londone įkūrė „Rigel Capital Partners“, kuri aktyviai investuoja į nekilnojamąjį turtą. 2016-aisiais, kai Jungtinės Karalystės piliečiai „Brexito“ referendume nusprendė pasitraukti iš ES, „Rigel Capital Partners“ Londone buvo investavusi daugiau nei 50 mln. eurų.
Pasirinkta strategija nesidairyti rusų ir arabų milijardierių pamėgtame Londono centre, bet pirkti pigesnį turtą metropolio pakraščiuose tuomet atrodė apdairi, o dabar – kone pranašiška. „Mūsų strategija pasiteisino, nors COVID-19 pandemijos niekas negalėjo prognozuoti. Koronavirusas nušlavė Londono centrą, tačiau palyginti pigaus būsto paklausa niekur nedingo, nuotolinio darbo galimybės paskatino žmones ieškotis patogaus ir prieinamo būsto toliau nuo miesto centro. Vidurinei klasei skirti butai ar kotedžai neprarado nei paklausos, nei vertės“, – kalbėjo J. Garbaravičius.
Jis tuo metu net persikėlė gyventi į Londoną, kuris, atrodo, teikė neribotas galimybes: „Nupirkome biurų pastatą, pertvarkėme į butus, išnuomojome, o netrukus sulaukėme pasiūlymo parduoti su visais nuomininkais. Kiek daugiau nei per pusmetį uždirbome 40 proc. Tai pakartojome dar ir dar kartą.“
Verslininkai dairėsi butų ir kotedžų perspektyviose vietose, kurias netrukus turėtų pasiekti naujos metro ar traukinių linijos. Jų taikiniai buvo seni biurų ir gamyklų pastatai. „Vieną seną didelį pub’ą pertvarkėme į butus, o laisvame plote pastatėme kotedžus. Sklypas tarsi išėjo dovanų. Tačiau ne viskas taip gražu, turime ir dėl biurokratinių subtilybių ilgiau, nei planuota, įstrigusių projektų. Investicijos į Jungtinės Karalystės nekilnojamojo turto rinką nėra mano kaip verslininko prioritetinė investavimo sritis, todėl pasikeitus aplinkybėms investicijas perskirstome į kitas verslo sritis“, – pasakojo J. Garbaravičius.
Šiuo metu investicijos į nekilnojamąjį turtą Londone vis dar siekia apie 30 mln. eurų, tačiau J. Garbaravičiaus žvilgsnis nuo Jungtinės Karalystės gręžiasi. Verslininkas grįžo gyventi į Lietuvą, iš gimtojo Kauno persikraustė į Vilnių.
Jungtinė Karalystė bent jau trumpuoju laikotarpiu jam neatrodo perspektyvi – šalis viena labiausiai Europoje paveiktų koronaviruso, BVP nuosmukis matuojamas dviženkliais skaičiais, kamuoja neapibrėžtumas dėl ūkio raidos pasitraukus iš bendros ES rinkos. „Britanija prarado savo žavesį“, – įsitikinęs J. Garbaravičius.
Pirkiniai Vilniuje
To nepasakysi apie Lietuvą, kurioje J. Garbaravičius taip pat investuoja į nekilnojamąjį turtą – valdo biurų pastatus Kaune, Klaipėdoje, o Vilniuje artimiausiu metu žada nustebinti keliais įdomiais projektais.
Verslininkas įsigijo pastatą pačiame sostinės centre, Jogailos gatvėje, jį planuojama padidinti kone dvigubai ir po rekonstrukcijos paversti išskirtiniu Vilniaus centrinės dalies verslo centru. Jau po nepriklausomybės XX a. pačioje pabaigoje iškilusiame pastate buvo įsikūręs bankas „Hermis“, vėliau pastatą perėmė SEB bankas. Specialiai bankui projektuotame pastate buvo įrengtos požeminės pinigų saugyklos, kurios po rekonstrukcijos turėtų būti pritaikytos automobiliams parkuoti.
Kitas įdomus pirkinys – 2019-ųjų pabaigoje aukcione iš Turto banko už 4,36 mln. eurų įsigyti buvusios vaikų ligoninės sostinės Žvėryne pastatai su beveik 1 hektaro sklypais. Priešais „Verslo trikampį“ kitame Neries krante esančią kaip miesto centrui tikrai įspūdingą teritoriją planuojama paversti šiuolaikišku kompleksu, kuriame didelę žymę turėtų palikti ir istorinė Žvėryno rajono architektūra, kartu naujam gyvenimui prikelti teritorijoje esantys ir smarkiai pažeisti paveldo pastatai.
Šiam projektui įgyvendinti J. Garbaravičius su žuvų perdirbimo įmonės „Norvelita“ savininku Jordanu Kenstavičiumi įkūrė bendrovę „Wealthgrow“, kurią per susijusias įmones dalijasi lygiomis dalimis.
Kur du stos...
J. Kenstavičius nėra vienintelis žinomas verslininkas, su kuriuo J. Garbaravičius įgyvendina naujus projektus.
Jis ir Nemunas Dagilis valdo po 40 proc. „Baltijos polistireno“ akcijų, 20 proc. priklauso NBA Memfio „Grizzlies“ ir Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės vidurio puolėjui Jonui Valančiūnui. Kauno rajone pastatyta „Baltijos polistireno“ gamykla iš putplasčio gamina blokelius, izoliacines ir kitas statybines bei pakavimo medžiagas.
J. Garbaravičius netiesiogiai valdo 46 proc. Kauno rajone įsikūrusios baldų gamyklos „Nordic idea“ akcijų. Tarp šios įmonės akcininkų taip pat yra N. Dagilis.
Į J. Garbaravičiaus plėtotą 45 MW vėjo jėgainių parką buvo investavęs „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, „Ryternos“ savininkas Vytautas Rinkevičius, verslininkas Tomas Kučinskas. 2017 m. pradžioje vėjo jėgainių parkas buvo sėkmingai parduotas Švedijos koncerno „IKEA Group“ kontroliuojamai investicijų bendrovei „IRI Investments Lietuva“, sandorio vertė siekė 100 mln. eurų, o verslo žiniasklaida vėjo parkui priklijavo „auksinio“ etiketę.
J. Garbaravičius sako nevengiantis pasikviesti verslo partnerių jungtis prie naujų projektų ir idėjų: „Mano verslo filosofija yra pritraukti kapitalą, atitinkamos srities profesionalus ir pasirinkti patikimus verslo partnerius. Kartu galima įgyvendinti didesnius ir ambicingesnius projektus, naudingos ir specifinės verslo partnerių žinios, pasidalijama ir verslo rizika.“
J. Garbaravičius taip pat aktyviai investuoja į „Orion Securities“ ir „Orion Asset Management“ kuriamus produktus ir valdomus fondus. „Daug metų pažįstu šią profesionalų komandą ir ja pasitikiu“,– tvirtino verslininkas. Anksčiau jis buvo pagrindinis „Orion“ akcininkas, tačiau prieš ketverius metus akcijas pardavė broliui Sauliui ir verslo partneriui Pauliui Vazniokui.
Dėmesys eksportui
Plyname lauke pastatyta ir 2015-ųjų pabaigoje veiklą pradėjusi įvairių grūdų perdirbimo ir probiotikų gamybos įmonė „Grainmore“ bei jos seserinė įmonė „Tasty Foods“ yra vienos svarbiausių pastarųjų metų J. Garbaravičiaus investicijų.
Pasiryžti tokioms didelėms investicijoms paskatino verslininko tėvas Ramūnas Garbaravičius, subūręs aukštos kvalifikacijos technologus. SSRS laikais aštuonis išradimus patentavęs inžinierius R. Garbaravičius dabar dirba bendrovės valdyboje ir pataria investicijų į gamybos technologijas klausimais.
Projektą J. Garbaravičius pradėjo ir valdo vienas, tačiau strategine partnere ir svarbiausia užsakove 2017 m. tapo pasaulinė maisto pramonės gigantė „Nestle“. Šiuo metu įmonės bendradarbiauja kone su visomis didžiosiomis maisto pramonės žaidėjomis ir toliau vykdo ambicingus plėtros projektus.
Trakų rajone veikiančioje gamykloje dirba daugiau nei 150 žmonių, pagrindinė produkcija yra sausi pusryčiai, dribsniai, javainiai. Gamykla yra didžiausias darbdavys Trakų rajone.
Investicijos į maisto pramonę atrodo saugios ir perspektyvios, nes didėjančiame ir turtingėjančiame pasaulyje maisto paklausa visuomet augs. Be to, maisto pramonės įmonės yra atsparios ekonomikos ciklams ir grąžą generuoja net per ekonomikos krizes.
Ypač patrauklu tai, kad produkcija ilgai galiojanti ir konteineriais gali pasiekti bet kurią pasaulio rinką. „Grainmore“ yra viena didžiausių pagal Klaipėdos uoste pakraunamų konteinerių skaičių maisto produktus eksportuojančių bendrovių.
Klaidas reikia taisyti nedelsiant
J. Garbaravičiaus investicijų portfelis atrodo diversifikuotas ir gana konservatyvus – nekilnojamasis turtas, pramonės įmonės. Bet gal tai reiškia, kad jis yra atsargus, nepamatuotos rizikos vengiantis investuotojas?
„Investicijoms į gamybos įmones taikomas svarbiausias kriterijus – jų gaminama produkcija turi būti eksportuojama, patraukli ne tik Europos, bet ir globalioms rinkoms“, – tvirtino J. Garbaravičius.
Jis neneigia, kad praeityje yra priėmęs ir klaidingų sprendimų, tačiau jie gilių randų nepaliko – padėjo ir mokėjimas klaidas pripažinti, drąsa priimti sunkius sprendimus. Tai pasiteisina. 2020-ųjų „Top“ sąraše J. Garbaravičius užkopė į turtingiausių Lietuvos verslininkų penkiasdešimtuką, o jo turtas kirto 100 mln. eurų ribą.
Ne tik užsidirbti, bet ir dalintis
J. Garbaravičius ir jam priklausančios įmonės aktyviai prisideda prie pačių įvairiausių sporto, socialinių ir kultūrinių projektų įgyvendinimo. Nors parama dažniausiai skiriama tuo nesigiriant, J. Garbaravičiaus veikla šioje srityje nelieka nepastebėta: 2015 m. verslininkui įteiktas Kultūros ministerijos įsteigtas kultūros mecenatų apdovanojimo garbės ženklas „Metų mecenatas“.
J. Garbaravičius remia modernaus meno muziejų MO, meno pažinimo centrą „Tartle“, Samuelio Bako muziejų ir kitas kultūros įstaigas bei socialines iniciatyvas, kaip „Maltiečių sriuba“ ar vaikų namų auklėtiniams skirtas sportines Kalėdų žaidynes. Ne tik per pandemiją verslininko paramos sulaukia ir vaikų ligoninės bei socialinės globos įstaigos.
„Mano šeimoje filantropijos tradicija atkeliavo dar iš prieškario: seneliai bei tėvai buvo ir tebėra įvairių bendruomeninių projektų iniciatoriai, rėmėjai, mecenatai. Tad aš tarsi tęsiu šias tradicijas ir tikiuosi, kad jas ateityje puoselės ir mano vaikai“, – teigė J. Garbaravičius.
Vizitinė kortelė
