Po kelerių metų, kai į Lietuvą nustos tekėti srauni europinių pinigų upė, atsiskleis tikroji Lietuvos ekonomikos padėtis.
Jeigu turėsime tokias įmones kaip „Teltonika“ ir jų 3,5 mlrd. eurų investicijas, ES lėšų srauto sumažėjimo 2026–2027 m. nepajusime, o jeigu neturėsime, Lietuvos laukia didžiuliai iššūkiai ir staigus ekonomikos lėtėjimas, perspėja ekspertai.
Statydami biurokratines kliūtis investuotojams ir priimdami kitus neapgalvotus sprendimus galime nepasiekti ir kito svarbaus tikslo.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina valdžią išsikelti prioritetą – šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) per ketverius metus išauginti iki 100 mlrd. eurų.
Tai leistų vien iš ekonomikos augimo nedidinant mokesčių daug geriau finansuoti viešąjį sektorių, o gynybai skirti dvigubai daugiau lėšų nei dabar.
Tikslas esą ranka pasiekiamas, bet yra papildomų sąlygų.
Ko nesupranta politikai
„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, kad iki 2030 m. pasiektume 100 mlrd. eurų BVP, mūsų ekonomika kasmet turėtų augti 2,5 proc. esant 2,5 proc. infliacijai.
„Tai nėra sunkiai pasiekiamas tikslas, bet jeigu turėsime tokius atvejus kaip „Teltonikos“, to padaryti tikrai nepavyks“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas.
Primename, kad didieji komerciniai bankai šiemet prognozuoja 2,4 proc., kitąmet – nuo 2,8 iki 3 proc. Lietuvos BVP augimą.
„Istoriškai 2,5 proc. augimas nėra didelis. Lietuva augdavo 3-4 proc. Bet kuo esi aukščiau pakilęs, žemai kabantys vaisiai jau nuraškyti, tuo augti toliau sudėtingiau. Turime čia ir dabar priimti sprendimus, kurie užtikrintų ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimą“, – sakė Ž. Mauricas.
Paradoksas, bet, ekonomisto nuomone, tam labiausiai trukdo Europos Sąjungos (ES) pinigai. „Dabar prioritetas yra pinigų įsisavinimas. Kadangi daug pinigų vienu metu ateina į Lietuvą, jie, – nebijau to žodžio, – švaistomi, dalijami visokioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, elektromobiliams pirkti – po 5 tūkst. eurų“, – pastebėjo jis.
Ž. Maurico nuomone, elektromobilius perka aukštesnių pajamų žmonės, jų remti tikrai nėra būtino reikalo. Užuot užsiėmusi tokiais niekais, valstybė esą turėtų susiimti ir daryti realius darbus.
„Teltonikos“ pavyzdys, kai dėl biurokratinių kliūčių stabdomos 3,5 mlrd. eurų investicijos, nes užsitęsė sklypo paskirties keitimas ir nesugebėta atvesti reikiamos galios elektros pajėgumų, esą rodo, kad tie darbai nedaromi.
„Tai tikra gėda Lietuvai. Jeigu tokiais tempais eisime, nepasieksime 100 milijardų. Tada perskirstyk neperskirstęs – šito politikai, besirengiantys didinti progresinius mokesčius, gal nelabai supranta.
Kaip tu gali progresinį mokestį uždėti žmogui, kuris dvejus metus laukia, kol bus pakeista sklypo paskirtis ir atvesta elektra. Tu geriau elektrą įvesk, o ne mokestį uždėk“, – šypsojosi ekonomistas.
Ž. Mauricas pabrėžia, kad valstybė turi auginti ekonomiką, nes tik iš jos augimo ir galime finansuoti visas viešąsias sritis.
„Kai kurios sritys, pavyzdžiui, krašto apsauga – ne tiek svarbu, kiek skiriame procentais nuo BVP, o kiek realiai duodame pinigų“, – pastebėjo jis.
Ekonomistas skaičiuoja: 5 proc. nuo 80 mlrd. eurų BVP yra tas pats, kas 4 proc. nuo 100 mlrd. BVP.
„Suma bus ta pati. Šitai politikai gal ne visai supranta, nes viską skaičiuoja santykinai. Taip, kai kuriuos dalykus svarbu skaičiuoti santykinai, – pensijų dydžius ir panašiai, bet investicijas į bendrą infrastruktūrą reikėtų skaičiuoti ir absoliučiais dydžiais.
Kuo šalis yra ekonomiškai pajėgesnė, kuo didesnį BVP sukuria, kuo daugiau surenka į biudžetą, tuo ji labiau geba įgyvendinti didesnio masto projektus. Dėl to mums būtina auginti ekonomiką. O jei kaišiosime pagalius į tokius projektus kaip „Teltonikos“, kaip ta ekonomika augs“, – svarstė Ž. Mauricas.
Ką darysime, kai baigsis ES lėšos?
Be to, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas mano, kad europinės lėšos, dideliu srautu plūstančios į Lietuvą, daro daugiau žalos nei duoda naudos.
„2025 ir 2025 metais vyks Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo vakarėlis, kuris užsitęs dar į 2027 metus. Kai prasidės naujas periodas, neišvengiamai Lietuva gaus ženkliai mažiau ES lėšų. Kartais mažiau.
Pirma, didžiąją dalį europinių dabar lėšų gauname iš ES fondo, skirto atsigauti po pandemijos. Pandemiją jau spėjome pamiršti, bet pinigai iš ES tik dabar ateina.
Antras dalykas, gauname ES paramos tris kartus daugiau negu sumokame, bet po 2027 metų tikrai tas santykis ženkliai suprastės, ypač jeigu bus skirta daugiau lėšų, tikėtina, naujoms narėms Moldovai ir Ukrainai. Mes ir ekonomiškai esame toliau pažengę, tai vien dėl to pinigų gausime žymiai mažiau.
Bus didžiulis ES lėšų sumažėjimas ir tas vakarėlis baigsis – pasimatys tikresnė situacija. Ir tada prasidės iššūkiai. Jeigu mes turėsime tokias įmones kaip „Teltonika“, jų 3,5 mlrd. eurų investicijas, tada labai stipriai nepajusime ES paramos sumažėjimo, jeigu neturėsime, pajusime stipriau“, – mano Ž. Mauricas.
Ekonomisto nuomone, didžiausias klausimas, koks bus Lietuvos ekonomikos augimas 2028–2030 m.
„Jeigu nesirengsime šiam laikotarpiui, gali būti, kad apkritai augimo neturėsime arba turėsime po 1 procentą. Tada 2030 m. nepasieksime 100 mlrd. eurų BVP“, – mano Ž. Mauricas.
Ekonomistas įsitikinęs, kad į Lietuvą tekantis didžiulis europinių pinigų srautas kenkia mūsų šaliai: sukelia infliaciją, skatina korupciją, didina neefektyvumą.
„Valstybės gauna daug pinigų ir galvoja: aha, gerai, kur čia juos išleidus. Reikia skatinti ką? Kokie prioritetai? Gal daugiau pinigų daugiabučių renovacijai? Pirmyn. O juk iš viso nereikia tų pinigų renovacijai. Biokurą naudojame, šildymo kainos atpigo, pajamos padidėjo – renovaciją prieš 15 metų reikėjo daryti. Juolab kad darbo jėgos kaštai yra labai stipriai išaugę ir daugiausia dirba migrantai. Čia kaip pavyzdys: yra pinigų, tai darome renovaciją didžiulėmis kainomis.
Sugalvojome paramą elektromobilių įsigijimui. Kol tų pinigų yra, jais mėtomasi į kairę ir dešinę. Vėl eilinį kartą užsakoma studija, kokio transporto reikia Vilniuje, gal jau 85–ta. Kiekviena studija kainuoja. Vyksta pinigų įsisavinimo vakarėlis, kuris gali baigtis labai dideliu galvos skausmu, kai šitie pinigai išseks“, – apgailestavo Ž. Mauricas.
Ekonomisto nuomone, Lietuvos valdžia turėtų galvoti na apie tai, kaip leisti europinius pinigus, bet susidėlioti aiškius prioritetus ateičiai.
„Kažkur mūsų prioritetai? Jie dingo per pandemiją. Verslas priprato prie lengvų pinigų, valdžia įsijautė į kontrolės mechanizmus, o nesugeba elektros įvesti ir žemės paskirties pakeisti, kur investicijos siekia 3,5 milijardo. Pabrėžiu, vietinio kapitalo, kurį ant rankų reikia nešioti.
Vietoje to šneka ratais kvadratais, prisirašo strategijų, o didžioji dalis jų skirtos europiniams pinigams įsisavinti. Europos Sąjungos paramos lėšos yra blogis, vienas iš didžiausių ES trūkumų“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
„Ranką prie širdies padėjęs galiu pasakyti, kad tai nepadėjo pietų Europos šalims, kurios ilgą laiką gaudavo tų pinigų. Pažiūrėkite, ką Graikija pasiekė, ką pasiekė Ispanija, kur pristatyta autostradų ir kaimo turizmo sodybų prie jūrų vandenynų, kur dabar stovi tušti namai.
Argi nepasimokome iš tų klaidų. Užeina pandemija – ir vėl atsiranda galimybė pasipinigauti, įsisavinti lėšas. Tokie ir rezultatai. Tokioms šalims, kaip Lietuva, kurios daug gauna europinės paramos, yra didžiulė grėsmė. Turime kažkaip truputį galvoti ir apie ateitį, kai tų pinigų neliks.
Jeigu dabar nearsime dirvos ir nesodinsime tų sodinukų, kaip „Teltonika“, 2026–2027 m., kai sumažės europinė parama, turėsime ekonominę duobę“, – perspėjo ekonomistas.
Atlyginimai ir našumas
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad Lietuva galėtų BVP išauginti iki 100 mlrd. eurų, jeigu neseks Estijos pavyzdžiu: nedidins esamų ir neįves naujų mokesčių, pritrauks daugiau užsienio investicijų.
Kartu jis pabrėžia, kad dabar visiškai netinkamas metas bloginti sąlygas investuotojams, pavyzdžiui, įvedant progresinį gyventojų pajamų mokestį.
„Paimkime pastarųjų metų statistiką: per 30 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas augo greičiausiai visoje Europoje. Per pastaruosius 20 metų, kai esame Europos Sąjungoje, atlyginimai irgi augo greičiausiai.
Kasmet beatodairiškai didinamas minimalus atlyginimas, kuris paskui suponuoja kitų atlyginimų augimą kelia rūpestį. Bet kelia rūpestį ne todėl, kad auga, nes mes džiaugiamės, kad atlyginimai auga, nes vartojimas auga.
Mūsų problema šiandien yra našumas. Statistika rodo, kad per pastaruosius 7-8 metus atlyginimai išaugo dvigubai, o našumas per tą laikotarpį paaugo tik apie 35 proc.“, – Alfa.lt sakė V. Janulevičius.
LPK prezidentas mano, kad našumą padidintų procesų automatizavimas, bet tam reikia investicijų, o jų trūksta iš dalies ir dėl valdžios sprendimų.
„Įstatymai Latvijoje ir Estijoje, nepaisant, kad jos šiandien recesijoje, yra palankesni investicijoms. Bet koks atlyginimų progresyvumas šiandien stabdo investicijas iš užsienio. Jie vertina darbo kaštus, o pagal darbo kaštus, darbo jėgos bendrą apmokestinimą Lietuva tarp EBPO šalių yra antra po Belgijos“, – pastebėjo jis.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėmis šiuo metu yra 36 šalys. Lietuva visateise organizacijos nare tapo 2018 m.
EBPO duomenimis, Belgijoje darbuotojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalis bruto atlyginime sudaro 39,9 proc., Lietuvoje – 37,8 proc. Trečioje vietoje – Vokietija (37,4 proc.). Palyginimui, Airijoje darbo jėgos darbo jėgos apmokestinimas siekia 28 proc.
„Jeigu mes dar labiau didinsime gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, manau, ne laimėsime, o pralaimėsime. Didinant apmokestinimą, biudžeto pajamų surinkimas gali sulėtėti ir paskui reikės dar labiau didinti mokesčius, kad valstybė įgyvendintų įsipareigojimus socialinėse srityse, gynyboje ir kitur, kaip yra Estijoje ir Latvijoje. Mūsų siūlymas yra labai paprastas: kol kas susilaikykime nuo visų šitų dalykų. Pergyvenkime šitą sunkų periodą“, – sakė V. Janulevičius.
Leiskime lėktuvėliui kilti
Vis dėlto LPK prezidentas mano, kad Lietuva turi potencialo per ketverius metus pasiekti 100 mlrd. eurų BVP. Mat Lietuva per pastaruosius ketverius sunkius metus, nepaisant iššūkių – pandemijos, Rusijos agresijos Ukrainoje, energetikos karų, problemos su Kinija – vis tiek augo.
„Aišku, infliacija suvalgė nemažą dalį mūsų augimo, bet augome beveik 40 proc. (37 proc.). Atmeskime infliaciją, kurios vidurkis būtų 15-17 proc. per visą šį periodą, vis tiek augome labai gerai. Taigi, potencialo yra, tik nesugadinkime patys visokiomis kalbomis, mokesčių reformomis.
Manau tikrai reikėtų luktelti porą metų, pažiūrėti, kas yra. Jeigu ekonomika ir toliau tokiu pačiu tempu augs, galėsime grįžti prie mokesčių“, – sakė jis.
LPK prezidentas mano, kad valdžia turėtų galvoti ne tik apie mokesčių kėlimą, bet ir apie viešojo sektoriaus, valdininkų, biurokratijos mažinimą.
Pasak jo Lietuvoje yra 4-5 proc. daugiau tarnautojų viešajame sektoriuje negu vidutiniškai kitose EBPO šalyse.
„Mums reikia mokytojų, gydytojų, policininkų, bet gal kai kuriuose sektoriuose turime peržiūrėti valdininkų skaičių. Turime lygiuotis į pasaulinį lygį, nes Lietuva yra eksportuojanti šalis, o jeigu lygiuojamės į pasaulinį lygį, pažiūrėkite kad ir į JAV, kur Elonas Muskas efektyvinti valdymą“, – sakė V. Janulevičius.
Jis priminė, kad ES atsilikimas nuo JAV tik didėja: 2017 m. skirtumas tarp JAV ir ES BVP buvo apie 1,5 trilijono eurų, atitinkamai 16 ir 17,5 trilijono, šiandien JAV BVP yra 24 trilijonai, ES – apie 18 trilijono.
„Turime mąstyti, kaip efektyvinti veiklą, kad liktume konkurencingi. Lietuva ir ES labai panašūs: neturime savo iškastinio kuro, todėl turime generuoti pajamas iš didesnės pridėtinės vertės ekonomikos, inovacijų, technologijų, konkurencingumo.
Bet šioje vietoje akivaizdžiai pralaimime, todėl turime žiūrėti ne tik, kaip pūsti biudžetą ir didinti perskirstymą (ko dabar nori daugelis ateinančių valdančiųjų), bet taikyti priemones, kurios skatintų dirbti efektyviau.
O jeigu ant mūsų ekonomikos lėktuvėlio, kuris tolygiai kyla į viršų, užkrausime per daug svorio, be abejo, jo trajektorija keisis žemyn. O tai neišvengiamai reikalaus papildomų mokesčių, tai pablogins investicinį klimatą, atstums investuotojus, o gal net ir vietiniai investuotojai išeis, ieškos ten, kur saulė yra ryškesnė, mokestinė aplinka geresnė. Tada tikrai turėsime kitokį paveikslą“, – perspėjo V. Janulevičius.
Ministerija: realu pasiekti iki 2029-ųjų
Į Alfa.lt klausimus atsakė Finansų ministerija (FM):
– Koks, išankstiniais duomenimis, bus Lietuvos BVP 2024 metais?
– Atkreipiame dėmesį, kad įprastai BVP pokytis matuojamas realiais dydžiais, t. y. pašalinus kainų pokyčių poveikį, o BVP dydis matuojamas nominaliais dydžiais, t. y. nepašalinus kainų pokyčių poveikio – šis būdas aktualus biudžetų rengimo procese, nes biudžetai sudaromi nominaliais dydžiais.
Finansų ministerijos parengtame rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad 2024 m. šalies nominalus BVP sudarys 76 mlrd. eurų. Atsižvelgus tik į spalio 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbtos nacionalinių sąskaitų duomenų revizijos rezultatus, kurie nebuvo žinomi rengiant scenarijų, 2024 m. nominalus BVP gali būti ir apie 1,8 mlrd. eurų didesnis.
Gruodžio mėnesį bus skelbiamas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus, kuriame bus atsižvelgta į nacionalinių sąskaitų duomenų revizijos rezultatus ir kitą naujausią informaciją.
– Ar, FM vertinimu, Lietuva pajėgi per ketverius metus BVP išauginti iki 100 mlrd. eurų? Kokių sąlygų tam reikėtų?
– Pagal kompetenciją šie klausimai yra skirti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Tuo pačiu pažymime, kad šiuo atveju kalbama apie nominalaus BVP dydį, kuris priklauso ir nuo ekonomikos plėtros (realaus BVP augimo), ir nuo kainų augimo. Tiek ekonomikos plėtros, tiek kainų augimo tempas gali sudaryti sąlygas greičiau ar lėčiau pasiekti tam tikrą nominalaus BVP dydį.
– Kiek, FM vertinimu, per ketverius metus galėtų išaugti Lietuvos BVP? Kuo būtų pagrįstas toks skaičiavimas?
– Remiantis rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijaus projekcijomis, 2027 m., palyginti su 2023 m., šalies realus BVP galėtų padidėti apie 11,4 proc., o nominalus BVP – apie 24,1 proc.
Projekcija grindžiama prielaidomis dėl išorės veiksnių, įskaitant nuo 2025 m. numatomą spartesnį pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų augimą, taip pat projektuojamu investicijų augimo atsigavimu ir spartesniu vidaus vartojimo augimu.
Dėl didelio neapibrėžtumo ir rizikų, gaubiančių Lietuvos ir globalios ekonomikos raidą, pasikeitus prielaidoms, tendencijoms ar politikos priemonėms ir jų poveikiui ekonomikos raidai šie įverčiai keistųsi.
– Kada realu tikėtis 100 mlrd. eurų Lietuvos BVP?
– Atkreipiame dėmesį, kad ilgėjant projekcijų laikotarpiui projekcijų neapibrėžtumas didėja, todėl ilgesnio laikotarpio projekcijų išsipildymo tikimybė yra mažesnė.
Remiantis rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijaus projekcijomis, augimo tendencijomis ir darant prielaidą, kad jos išliks ir vėlesniais metais, nominalus šalies BVP 100 mlrd. eurų ribą galėtų pasiekti 2029 m.
Išsipildžius rizikoms, pasikeitus ekonomikos augimo prielaidoms ir tendencijoms ši data galėtų būti kitokia.
