Savivaldybių merai svarsto, kad steigiamos Regionų ministerijos sėkminga ar nesėkminga veikla daug priklausys nuo to, kokį politinį ir finansinį svorį Vyriausybėje turės regionų ministras.
Politikos kuluaruose aptarinėjama, kad pirmuoju regionų ministru galėtų tapti vienas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderių – Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Iš čekiukų skandalo sausam išlipusiam politikui tai būtų atlygis už sužlugdytą galimybę tapti premjeru ir atsisakymą varžytis dėl LSDP pirmininko posto su dabartiniu ministru pirmininku Gintautu Palucku.
Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas M. Sinkevičius esą būtų ta tvirta politinė figūra, kuri galėtų pakovoti už regionų interesus su kitomis ne mažiau svarbiomis ministerijomis ir ministrais.
Lems politinis ir finansinis svoris
Daug klausimų ir abejonių kėlusi Regionų ministerijos idėja, kurią pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda, tampa kūnu. Vyriausybė dėl naujos ministerijos steigimo jau apsisprendė.
Šiuo metu rengiami teisės aktai bei vyksta valdžios institucijų, verslo ir šalies savivaldybių diskusijos, kurios svarbios funkcijos Regionų ministerijai turėtų būti priskirtos, už ką konkrečiai ji turėtų būti atsakinga, kaip formuoti ir skirstyti ministerijos biudžetą.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis pabrėžė, kad Regionų ministerijos sėkmę lems ne tik jai priskirtos funkcijos, bet ir tai, koks bus naujos ministerijos finansavimas, ar ji turės pakankamai didelį ir tvirtą biudžetą.
„Mažos savivaldybės turi ir mažiau žmogiškųjų išteklių, ir galių apginti savo interesus prieš stiprią ministerijų struktūrą“, – pastebėjo A. Klišonis.
Į verslo atstovų pastabas, kad steigiamos Regionų ministerijos funkcijas sėkmingai galėtų atlikti koks nors dabar veikiantis institucijos padalinys, LSA vadovas atsakė paprastu klausimu: „Ar jie tiki tuo, kad viceministras gali daryti pakankamai stiprų poveikį kitos ministerijos ministrui? Manau, atsakymas daugmaž aiškus. Turi būti tolygus svoris.“
LSA vadovo nuomone, būsimo regionų ministro sėkminga veikla daug priklausys ir nuo premjero pozicijos, kaip jis naują darinį įkomponuos į Vyriausybę ir kokį dėmesį skirs.
„Kartais nepriklausomai nuo vienos ar kitos ministerijos svarbos priklauso reikalai. Jeigu ministras silpnas, o tokių esame turėję, matome, kad ministerija yra paskutinė ir jos klausimai sprendžiami paskutinėje vietoje. Tai ir šiuo atveju priklauso nuo politiko, kuris vadovaus Regionų ministerijai, svarbos, svorio ir autoriteto“, – Alfa.lt sakė A. Klišonis.
Ministro postas – M. Sinkevičiui?
Neoficialiai kalbama, kad naujos Regionų ministerijos vadovu galėtų tapti buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – dabartinis Jonavos meras M. Sinkevičius. Esą ministro postas galėtų būti atlygis M. Sinkevičiui už tai, kad jis atsisakė varžytis dėl Lietuvos socialdemokratų partijos vadovo posto su daugiausia skyrių palaikymo sulaukusiu premjeru G. Palucku. Kad nedalyvaus partijos pirmininko rinkimuose, Jonavos meras feisbuke savo paskyroje pranešė pirmadienį.
Po to, kai Aukščiausiasis Teismas išteisino M. Sinkevičių čekiukų skandalo byloje, Jonavos mero postą susigrąžinęs politikas su žiniasklaida bendrauja retai, į telefono skambučius neatsiliepia. Alfa.lt nepavyko susiekti su M. Sinkevičiumi – į paliktą balso pašto žinutę su prašymu pasikalbėti galimai potencialus kandidatas į regionų ministrus neatsakė.
Perimtų daug funkcijų
LSA prezidentas A. Klišonis atkreipė dėmesį, kad Regionų ministerija nėra naujas darinys Lietuvoje. Pasak jo, prieš 25 metus, kai buvo įkurtos naujos Rietavo, Elektrėnų, Pagėgių, Kalvarijos, Kazlų rūdos savivaldybės, toms savivaldybėms tuometinė ministerija buvo atramos taškas padedant eiti į priekį.
„Todėl labai daug priklauso, kokios funkcijos bus perduotos ir kokį svorį turės ministras, kiek jam bus suteikta galių. Nuo to tikrai be galo daug priklauso. Jeigu Regionų ministerijai bus perduotos tik atliekamos funkcijos nuo kitų ministerijų, galime turėti kratinį, kuris neduos naudos“, – sakė A. Klišonis.
Pasak jo, Regionų ministerija turėtų sujungti daug funkcijų, kurias šiuo metu atlieka kelių ministerijų padaliniai.
„Su Aplinkos ministerija randame bendrą kalbą dėl žemės miestuose ir miesteliuose perėjimo savivaldybių žinion, taip pat dėl dalies Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų perėmimo.
Šiuo metu labai aštrūs klausimai dėl švietimo tinklo pertvarkos. Juos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos galėtų perimti Regionų ministerija, o regioninės savivaldybės galėtų labiau tarpusavyje tartis ir pačios tvarkyti šį tinklą.
Klausimai susiję su sveikatos paslaugų planavimu, nes situacija nėra gera. Žinome, kad sveikatos apsaugos ministerija peržiūrės buvusios Vyriausybės priimtus teisės aktus, kurie reglamentuoja sveikatos centrų veiklą, kitus klausimus.
Manau, gali būti savivaldai ir regionams perduotos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos, kurias atlieka Užimtumo tarnyba“, – sakė A. Klišonis.
Vienas pagrindinių klausimų, kuriais turėtų užsiimti Regionų ministerijos, pasak LSA vadovo, turėtų būti teritorijų planavimas, kad plėtra ir investicijos būtų planuojamos regioniniu, o ne atskirų savivaldybių lygmeniu. Esą dabar kartais vyksta nesveika kova tarp atskirų savivaldybių pritraukiant lėšas.
„Taip pat manau, kad labai svarbūs klausimai, susiję su finansų planavimu, Sanglaudos fondo lėšomis, kad finansų planavimas būtų vykdomas iš apačios į viršų. Manau, kad Regionų ministerijai galime priskirti ženkliai daugiau funkcijų“, – sakė A. Klišonis.
Negalės skirstyti ES pinigų?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Robertas Dargis mano, kad 2026 m. veiklą turinti pradėti Regionų ministerija dalies funkcijų neteks jau pirmaisiais veiklos metais. Esą situaciją apsunkins artimiausiais metais nebelikus milijardinės Europos Sąjungos (ES) paramos, kurios skirstymas regionams turėtų būti viena iš ministerijos pareigų.
„Visi įsitikinę, kad per Regionų ministeriją eis nemaži pinigai, kurie pakels regionus. Mažai kas suvokia, kad po 2027–2028 m. situacija dėl europinių pinigų pasikeis. Nebebus labai ką dalyti, ir regionams reikės išmokti patiems užsidirbti pinigus. Todėl vietoje Regionų ministerijos reikėtų rimtai pereiti per Savivaldos įstatymą, kad savivaldybės turėtų daugiau teisių ir galimybių ekonomiškai plėtoti regionus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Dargis.
„Į Lietuvą nebeis Europos pinigai milijonais ir milijardais. Nepamirškime, Lietuva taps donoru ir mokės daug didesnius mokesčius į ES“, – tvirtino jis.
Be to, anot LPK viceprezidento, tokia ministerija istoriškai nepasiteisino, o jos funkcijas galėtų atlikti jau egzistuojančios institucijos. „Nereikia pamiršti – istoriškai tokia ministerija buvo. Ir ji neveikė taip, kaip reikėjo, tad ją prijungė prie Vidaus reikalų ministerijos. Ir jeigu yra kažkokių sunkiai sprendžiamų klausimų, toje ministerijoje suformavus stiprų padalinį galima tikrai išspręsti“, – kalbėjo jis.
Be to, anot R. Dargio, nors Regionų ministerijos idėją palaikantys politikai teigia, kad ji nepadidins valstybės išlaidų, Energetikos ministerijos pavyzdys rodo, jog naujos institucijos gerokai plečia savo funkcijas ir jų įgyvendinimo kaštus.
„Kitą savaitę baigiu surinkti skaičius ir pateiksiu, kaip mums „nieko nekainavo“ Energetikos ministerija. Neturiu nieko prieš Energetikos ministeriją, bet iš jos pavyzdžio pamatome, kaip nematomai didėja viešasis administravimas. Atsiras ministerija, atsiras funkcijų, jos plėsis, bus derinimų“, – sakė R. Dargis.
Kaip patiems uždirbti pinigus
LSA vadovas A. Klišonis pasakojo, kad savivaldybių merų delegacija lankėsi Briuselyje, kur tiek Lietuvos komisaras Andrius Kubilius, tiek Lietuvos europarlamentarai patvirtino, kad ES paramos upė Lietuvai artimiausiais metais gali išsekti, todėl R. Dargio išsakytos pastabos jo nenustebino.
„Bet esminis dalykas glūdu Roberto Dargio pasakyme, kad savivaldybės turi išmokti uždirbti pinigus. Galbūt didžiosios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės yra pajėgios pačios parengti plėtros projektus, pritraukti investicijas. Bet mažesnės savivaldybės, kuriose gyvena keli ar keliolika tūkstančių gyventojų, to padaryti dažnai nesugeba.
Tačiau veikiant regioniniu lygmeniu atsiranda galimybė pasiekti daug geresnį rezultatą. Pavyzdžiui, turizmas. Viena savivaldybė, nors ir turėdama nemažai lankytinų vietovių, galbūt pajėgi pritraukti vietinius turistus, bet yra per mažas traukos taškas užsienio svečiams. Čia darbas per regionus būtų duoti gerą impulsą tvarkant turizmo sistemą“, – pastebėjo A. Klišonis.
LSA vadovas mano, kad ir planuojant transporto plėtrą, žalinimo planus taip pat reikėtų veikti ne atskirų savivaldybių, o regionų lygmeniu, ir tai galėtų koordinuoti Regionų ministerija. Esą taip veikiant būtų galima sutaupyti nemažai lėšų.
Veiklos pradžia – kitąmet
Premjeras G. Paluckas mano, kad Regionų ministerija galėtų pradėti veikti kitų metų liepą. Tuo metu iki naujų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų bus likę vos daugiau nei pusmetis, tad netrukus atsinaujintų ir regionų valdžia.
„Ministerijos veiklos pradžia yra numatyta 2026 m. liepos 1 d. Iki to laiko šių metų rudens sesijoje bus parengti teisės aktų projektai, jų bus tikrai nemažai“, – žurnalistams sausio pabaigoje sakė ministras pirmininkas.
Pasak jo, priėmus teisės aktus, pokyčiams įgyvendinti bus skiriamas pusmetis, o šiuo metu svarbiausia – apsibrėžti ministerijos funkcijas. Premjeras patikino, jog steigiant naują instituciją planuojama išsitekti viešuosiuose finansuose, kurie šiuo metu yra skiriami kitoms ministerijoms.
„Ministerija yra kuriama iš dalies atidalijant Vidaus reikalų ministerijos tam tikras funkcijas ir kitų ministerijų funkcijas, bet su funkcijomis išeina ir žmonės, kurie tas funkcijas įgyvendina, ir finansai. Bus toks suneštinis reikalas iš įvairų ministerijų ir papildomo drastiško finansavimo augimo nenumatome“, – kalbėjo G. Paluckas.
Regionų ministerijos steigimo idėją rugsėjo viduryje vykusiame Regionų forume pasiūlė prezidentas G. Nausėda, jos įkūrimas įtvirtintas Vyriausybės programoje. Anot šalies vadovo, tokia ministerija rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų.
