JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimas pasauliniam naftos karteliui padidinti „juodojo aukso“ gavybą pasiekė tikslą – nafta pinga, o Rusija pradėjo rengtis „ekonominei audrai“.
Šią savaitę Europos etaloninės „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai atpigo iki 63,1 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos (JAV) ateities sandoriai smuktelėjo iki 59,47 dolerio už barelį. Tai žemiausias kainų lygis per ketverius metus.
Rinkos prognozuoja, kad nafta pigs toliau ir kitąmet Europoje jos kaina nesieks 60 dolerių, o JAV nafta bus dar pigesnė.
Kremlius teigia atidžiai stebintis rinką, kad sumažintų artėjančios „ekonominės audros padarinius“. Šalies agresorės biudžetas trečdaliu priklauso nuo naftos ir dujų pajamų, o Europos dujų rinką Maskva jau prarado.
Naftos kaina taip pat labai svarbi – Rusijos 2025 m. biudžetas suplanuotas tikintis, kad nafta kainuos ne mažiau kaip 69,7 JAV dolerio už barelį. Rusijai skaudėtų, jei nafta atpigtų žemiau nei 66 doleriai, o kainai nukritus iki 50 dolerių, teroristinė valstybė nepajėgtų finansuoti imperialistinio karo Ukrainoje.
Kodėl pinga
Žinomas energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas teigia, kad pagrindinis veiksnys, lėmęs tokį staigų ir didelį naftos kainų kritimą, yra D. Trumpo administracijos paskelbti muitai, kurie gali sukelti didžiulį ekonomikos nuosmukį (recesiją) JAV.
„Tai, deja, atsilieptų ir visam pasauliui. Investicinis bankas „JP Morgan“ padidino recesijos tikimybę nuo 40 proc. iki 60 proc.“, – Alfa.lt sakė ekspertas.
Kitas „juodojo aukso“ kainas mažinantis veiksnys, pasak V. Jankausko, yra naftos tiekimo perteklius.
„Šiais metais smarkiai padidėjo naftos pasiūla, o naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ dar padidino naftos gavybos kvotas. Jau anksčiau prasidėjusį naftos kainų smukimą kiek sulaikė JAV sankcijos Venesuelos naftai: šalims, importuojančioms Venesuelos naftą, nustatytas 25 proc. muito tarifas visoms prekėms, eksportuojamoms į JAV. Dabar iškilusi ekonomikos nuosmukio baimė labiausiai ir smukdo naftos kainas“, – teigė energetikas.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad naftos kaina krenta, išaugus rinkų nerimui dėl galimos recesijos JAV ir kitose valstybėse po to, kai D. Trumpo administracija paskelbė apie planus nustatyti didžiulius importo muitus 185 pasaulio valstybėms.
„Tai ne tik didintų infliaciją, bet ir labai stipriai kenktų ekonomikos dinamikai. Išankstiniai indikatoriai jau dabar rodo gana ryškų Amerikos ekonomikos lėtėjimą. Gali būti, kad Amerika de facto jau yra techninėje recesijoje“, – Alfa.lt sakė A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, kita priežastis ta, kad OPEC „netikėtai“ padidino naftos gavybą ir tai atitinkamai lėmė naftos kainų kritimą. A. Izgorodinas prisipažino nežinantis priežasčių, kurios paskatino kartelį padidinti naftos pasiūlą.
„Galbūt įtakos turėjo D. Trumpo administracija, nes ši administracija yra suinteresuota naftos kainų kritimu, ir galbūt spaudė OPEC. Kitų priežasčių aš nematau, nes lėtėjant pasaulio ekonomikai dažniausiai karteliai būna suinteresuoti mažinti pasiūlą, kad naftos kainos liktų panašaus lygio. Bet dabar turime kitą situaciją“, – svarstė ekonomistas.
Rinkų analitikai atkreipia dėmesį, kad naftos kainų kritimą ypač sustiprino OPEC+ aljanso aštuonių pagrindinių narių, įskaitant Saudo Arabiją, Rusiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Kuveitą ir Iraką, sprendimas padidinti naftos gavybą.
Dėl reikšmingiausio per penkerius metus gavybos didinimo nuo gegužės šalys susitarė spaudžiant Vašingtonui.
Saudo Arabija agresyviausiai per daugiau nei dvejus metus numušė savo etaloninės naftos kainą.
Kas toliau
„Nežinia, kiek tęsis pasauliniai prekybos karai, tačiau jau aišku, kad ekonomikos nuosmukio grėsmė kartu su naftos gavybos pertekliumi toliau smukdys naftos kainas, – teigė V. Jankauskas. – Investicijų bankas „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad šių metų pabaigoje JAV naftos kainos (WTI rūšis) tesieks 58 dolerius už barelį, o mūsų perkamos „Brent“ rūšies kaina bus 62 doleriai už barelį. Jų nuomone, 2026 m. „Brent“ rūšies nafta kainuos vidutiniškai tik 58 dolerius, o JAV nafta bus dar pigesnė.“
Kas galėtų sustabdyti ar dar labiau paskatinti naftos kainų kritimą?
„Prisimename, kaip D. Trumpas žadėjo, kad nafta atpigs, dabar jis priminė, kad vykdo savo pažadus. Taip, pigesnė nafta svarbi transporto sektoriui ir gyventojams, kurių automobiliai suryja vidutiniškai dukart daugiau kuro nei europietiški. Tačiau padėtis JAV labai pasikeitė: jei dar šio amžiaus pradžioje JAV buvo naftą importuojanti šalis, tai dabar ji ne tik visiškai patenkina vidaus poreikius, bet ir nemažai eksportuoja“, – pasakojo ekspertas.
V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad smunkančios naftos kainos didina JAV prekybos deficitą, kurį mažinti pasišovė D. Trumpo administracija.
„JAV energetikos sektorius jau tapo vienų svarbiausių ekonomikos variklių. Jis užtikrina milijonus darbo vietų, o kai kuriose valstijose yra tiesiog pagrindinis pajamų šaltinis. Jei naftos kainos kris, sumažės investicijos į naujų telkinių paiešką ir gavybą, skalūninė nafta tiesiog pasidarys per brangi išgauti. Pasekmės: nedarbas, sumažėjusios nacionalinio iždo pajamos, didėjantis gyventojų nepasitenkinimas. Tai, mano nuomone, gali D. Trumpo administraciją priversti persvarstyti savo politiką, siekiant sustabdyti naftos kainų kritimą“, – teigė V. Jankauskas.
A. Izgorodinas mano, kad naftos kainų kritimas neužsitęs, nes vis daugiau požymių, kad pasaulio valstybių lyderiai nori tartis su D. Trumpo administracija dėl tarifų politikos švelninimo. „Manau, po kelių savaičių naftos kaina gali sugrįžti į buvusį lygį“, – spėjo jis.
Stebi ir dreba
Ekonomistas A. Izgorodinas anksčiau Alfa.lt teigė, kad pasaulinės naftos kainos galėtų kristi dėl JAV prezidento D. Trumpo ekonominės politikos, o tai dar labiau pagilintų Rusijos problemas. „Tai būtų smūgis Rusijos biudžetui, kuris dabar iš esmės ir naikina Rusijos ekonomiką“, – sakė jis.
Kremlius pirmadienį pareiškė, jog stebi spartų naftos kainų mažėjimą, nuo kurių labai priklauso Rusijos ekonomika. „Žinoma, tai yra labai svarbu biudžeto pildymui“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žiniasklaidos atstovų paklaustas apie naftos kainų kritimo poveikį.
„Mūsų valdžios institucijos labai atidžiai stebi, kad sumažintų ekonominės audros padarinius“, – pridūrė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas viešiesiems ryšiams.
Šių metų pradžioje Rusijos centrinis bankas perspėjo Vladimirą Putiną, kad pasaulinis naftos kainų žlugimas gali palaidoti Rusiją, kaip palaidojo Sovietų Sąjungą.
Priminė SSRS
„Reuters“ skelbė, kad Rusijos centrinis bankas šių metų vasarį parengė vyriausybei skirtą ataskaitą, kurioje tiesiogiai perspėjo apie galimą užsitęsusio naftos kainų kritimo pasikartojimą, panašų į tą, kuris praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį tapo vienu iš SSRS žlugimo veiksnių.
Ataskaita buvo pristatyta susitikime, kuriam pirmininkavo ministras pirmininkas Michailas Mišustinas. Spaudai nutekintas dokumentas rodo tikrąjį grėsmės mastą: Maskva neturi finansinių atsargų, o jos ekonomika labai priklausoma nuo naftos.
D. Trumpas anksčiau perspėjo apie galimybę įvesti papildomas sankcijas Rusijai, jei nebus pasiektas taikos susitarimas. Jis taip pat pažadėjo padidinti JAV naftos gavybą ir ragino OPEC lyderę Saudo Arabiją pumpuoti daugiau naftos.
Bendri JAV ir OPEC veiksmai gali pakenkti Rusijos ekonomikai. Mat Rusijos 2025 m. biudžetas suplanuotas tikintis, kad naftos kaina bus ne mažesnė nei 69,7 dolerio už barelį, o BVP augs 2,5 proc.
Minėtame Rusijos centrinio banko pranešime nurodoma „didelė rizika“ dėl naftos kainų. Vyriausybei pristatytoje ataskaitoje bankas priminė, kaip 1974–1985 m. buvo stebimos aukštos naftos kainos, o po to buvo 18 metų itin žemų kainų. Būtent tai iš esmės lėmė ekonominę katastrofą SSRS.
Dabar panašus scenarijus gresia šiuolaikinei Rusijai. Centrinis bankas jau minėjo naftos kainas kaip rizikos veiksnį, tačiau niekada anksčiau nekalbėjo apie ilgalaikio kainų kritimo galimybę. Dabar ši perspektyva buvo išanalizuota, o tai jau savaime byloja apie situacijos rimtumą.
Sankcijų, atsargų trūkumo ir visiškos priklausomybės nuo žaliavų eksporto akivaizdoje Maskva rizikuoja atsidurti situacijoje, kai ekonomikos žlugimas bus tik laiko klausimas.
Nauji telkiniai
Energetikos ekspertas V. Jankauskas anksčiau rimtai vertino tikimybę, kad naftos pasaulinė kaina gali nukristi iki Rusijai itin nepalankaus lygio – žemiau nei 66 JAV doleriai už barelį ir tokia išlikti ilgesnį laiką.
Ekspertas priminė naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimus, kad šiais metais turėtų būti įgyvendintos didžiausios iki šiol investicijos į naftos gavybą. Pasak V. Jankausko, tai galėtų gana reikšmingai padidinti pasaulio naftos tiekimą – apie 3 mlrd. barelių per dieną (bbl/d.).
„Vienas didžiausių pastaraisiais metais surastų naftos telkinių – Tengizo naftos laukas Kazachstanui priklausančioje Kaspijos jūros dalyje – duos papildomai bent 1 bbl/d. naftos. Panašiai naftos tiekimą į tarptautines rinkas padidintų naujas telkinys Brazilijoje, taip pat ir esamų naftos telkinių Saudo Arabijoje plėtra. Nedidėjantys Kinijos naftos importo kiekiai tik padidina pasaulinį naftos tiekimo ir vartojimo nebalansą – susidaro tiekimo perteklius“, – Alfa.lt teigė V. Jankauskas.
Ekspertas pastebėjo, kad šios sąlygos reiškia spaudimą naftos kainoms – jos turėtų mažėti. „Jei nebūtų veiksnių, didinančių naftos kainas, jos tikrai sumažėtų iki 60 dolerių už barelį. Tai tikrai turėtų rimtų neigiamų pasekmių ir taip karui dirbančios Rusijos ekonomikai“, – pabrėžė V. Jankauskas.
Eksperto nuomone, be mažesnių naftos kainų, Rusijai skaudžiai atsilieptų ir griežtesnės sankcijos jos naftą importuojančioms šalims, pirmiausia Kinijai ir Indijai. „Tai galėtų Rusijai būti dar skaudesnė priemonė nei mažesnės naftos kainos“, – vertino V. Jankauskas.
Kartu ekspertas pastebėjo, kad JAV galėtų spausti mažinti naftos kainas tik iki tam tikros ribos. „Kainoms mažėjant, mažėja investicijos į naftos gavybą, naujų telkinių paiešką ir įsisavinimą. O JAV išgauna daugiausia naftos pasaulyje: 2024 m. jos gavyba siekė 13,5 bbl/d., kai Saudo Arabija ir Rusija išgaudavo po 10 bbl/d. Taigi, JAV svarbu, kad naftos kainos liktų tokios, kad skatintų gavybą šalies viduje“, – pabrėžė V. Jankauskas.
Ekspertų vertinimu, JAV apsimoka išgauti skalūninę naftą, kai naftos kaina tarptautinėse rinkose viršija 50 JAV dolerių už barelį. „Ši ar kiek aukštesnė kainų riba ir galėtų būti JAV priimtina, o Rusijai – labai skaudi“, – mano V. Jankauskas.
Ekonomistas A. Izgorodinas svarstė, kad naftos kainos dar nepasiekė to kritinio lygio, kad Rusijai labai skaudėtų. „Šiuo metu kaina siekia 61 dolerį už barelį, tai tikrai gan ryškus sumažėjimas, bet nėra kritinė riba, ties kuria Rusija susidurtų su visišku biudžeto rodiklių nevykdymu. Aišku, teoriškai, kuo mažesnė naftos kaina, tuo Rusijai blogiau“, – svarstė jis.
Ekonomisto nuomone, kad Rusijos biudžetas „patirtų didžiulį stresą“, o Kremlius „pajustų skausmą“, nafta turėtų atpigti iki 20–30 dolerių už barelį.
StraipsniaiPrieš 6 d.
+2vaPrieš 6 d. +5
