Kuo geriau pasiruošite krizinei situacijai, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų įmonė ją įveiks be didelių nuostolių. Kokių veiksmų imtis prieš krizę ir kaip greičiau iš jos išeiti, pasakoja pardavimų ekspertė Olha Osadchuk.
Nuo 2020 m., kaip ir prognozavo ekspertai, pasaulio ekonomika ilgą laiką smunka. Kiekvienas verslo savininkas, norėdamas tęsti veiklą tokiomis sąlygomis ir neprarasti vertingų darbuotojų ir klientų, turi imtis veiksmų. Verslo pinigų srautų kontrolė ir sistemingas darbas su įmonės verslo procesais padės kontroliuoti situaciją geriau.
Nepriklausomai nuo dabartinės situacijos pasaulyje ir šalyje, kiekvienas verslas turėtų turėti finansinį rezervą 6-12 mėnesiams, kuris leis neprarasti vertingų darbuotojų, naudingų sutarčių su rangovais ir tiekėjais. Tam visada reikėtų laikyti 5-10 proc. nuo apyvartos įmonės rezervo fonde.
Be to, kiekviena verslo kryptis turėtų būti skaitmenizuota, turėtumėte taip pat turėti ataskaitų ir informacinių suvestinių sistemą, rodančią dabartinę verslo būklę, strateginius tikslus ir reikiamus koregavimus, nepriklausomai nuo situacijos.
Atsarginis fondas
Finansinis rezervas įmonei atlieka tą pačią funkciją kaip ir žmogui – padeda išgyventi nestabilų laikotarpį ir susidoroti su nenumatytomis situacijomis: pelno praradimo ar staigaus sumažėjimo atveju.
Kartais įmonės renkasi laikyti pinigus apyvartoje, nes mano, kad finansinių rezervų kūrimas yra nepagrįstas. Tačiau praktika rodo, kad finansinis rezervas yra be galo svarbus: be jo yra didesnė nuostolių ar veiklos nutraukimo rizika.
Pagal Ispanijos nacionalinio statistikos instituto (INE) atliktas apklausas paaiškėjo, kad tik trečdalis įmonių turėjo finansinį rezervą prieš pandemiją, o 81 proc. jų manė, kad šios atsargos yra nepakankamos iššūkiams įveikti.
Todėl patariama nuolat taupyti dalį pajamų rezervo fondui. Dalį lėšų laikykite skirtingose indėlių sąskaitose (geriausia keliuose bankuose), o dalį — grynaisiais pinigais banko seife.
Krizė ar galimybė?
Krizės neturėtų kelti baimės — dažnai tai būtinas etapas verslo augimui. Svarbiausia — laiku ją atpažinti ir imtis reikiamų veiksmų.
Žinoma, krizė gali kilti bet kuriame etape. Pirmame etape ji atrodo kaip “nežinome kaip tinkamai paleisti rinkai startuolį“. Antrame — “nepavyksta įgyvendinti tai, ką planavome“. Trečiajame etape, paprastai, atsiranda harmonija: įmonė sėkmingai daro tai, ko reikia rinkai.
Tačiau ketvirtasis etapas dažnai lydimas stiprios krizės: įmonė išmoko labai gerai atlikti savo veiklą, tačiau tai staiga produktas tapo neaktualiu. Pavyzdžiui, taip atsitiko su taksi parkais po taksi agregatorių atsiradimo arba su logistikos paslaugomis, atsiradus prėkybos platformoms.
Artėja krizė
Kas rodo, kad prasideda krizė?
Pajamų stagnavimas
Ne tik nuosmukis, bet ir sulėtėjimas yra pirmas blogas ženklas. Kiekvienas verslininkas į savo verslo modelį įtraukia augimą, ir jei jis nevyksta, reikia ieškoti priežasčių. Paprastai jos būna dvi: arba įmonė neišmoko, kaip didinti mastą, arba kažko nepastebėjo rinkoje ir ją aplenkė konkurentai. Ką daryti? Peržiūrėkite savo verslo modelį, išanalizuokite konkurentus ir nustatykite biudžeto nutekėjimą.
Darbuotojų ciniškumas
Kai komanda nenori tobulėti — lauk krizės. Praktiškai tai reiškia nenorą vykdyti ambicingesnes užduotis, įsitikinimą, kad „ir tiek pakaks“. Komanda nori daryti tik tai, ką moka ir nesiima naujų ambicingų užduočių. Darbuotojai pradeda užimti labai žalingą eksperto poziciją — kiekvienas save laiko nepakeičiamu specialistu.
Atrodytų, kas čia blogo? Tačiau pozicija „aš jau žinau, kaip viską padaryti“ nustato ribas ir apribojimus, kuriuos peržengti žmogui sunku.
Ką daryti? Neleisti atsipalaiduoti, skatinti darbuotojus, priimti talentingus žmones iš išorės.
Vadovai praranda kontrolę
Jeigu nuolatos neįvykdomas planas, rodikliuose pasirodo sisteminių spragų. O kai vadovas negali paaiškinti jų priežasties ir nuolat remiasi išoriniais veiksniais: partneriais, rinkos situacija, kitais darbuotojais, tampa sudėtinga atsekti priežastis ir pasekmes.
Ką daryti? Išanalizuokite klaidas ir sukurkite veiksmingą atkūrimo planą. Tai turi būti aiški hipotezė su matomais rezultatais, kuriuos galima patikrinti po mėnesio, dviejų, metų. Verta susitarti dėl reguliarių susitikimų, kurių metu tikrinsite rezultatus.
Vartotojų nepasitenkinimas
Pavojingiausia, kai nuolatiniai, lojalūs klientai nustoja pirkti jūsų produktą arba pratęsti naudojimąsi jūsų paslaugomis. Dar pavojingiau, kai jie vis dar patenkinti jūsų produktu, bet jiems jo nebereikia.
Norint išvengti panirimo į krizę arba greitai iš jos išeiti, svarbiausia — liautis ieškoti atsakymų tik įmonėje ir pažvelgti į šalį. Pasikalbėkite su nepriklausomais ekspertais, sužinokite, kas vyksta pas konkurentus – galbūt atsakymai jums pasirodys akivaizdūs.
Išėjimas iš krizės
Krizės laikotarpiu labai svarbu nepamiršti kelių pagrindinių principų, kurie padės išlaikyti stabilumą.
Pirmiausia, mažinkite tik tas išlaidas, kurios ateityje neatneš pajamų. Tačiau mažindami išlaidas, būtinai užtikrinkite, kad tai nepakenktų jūsų paslaugos ar produkto kokybei.
Taip pat, nepamirškite, kad išlaidų mažinimas vienoje srityje gali paveikti visos įmonės darbą.
Pavyzdžiui, nusprendėte išsinuomoti mažesnį biurą toliau nuo miesto centro, todėl sumažės nuomos išlaidos. Ar šios išlaidos turi tiesioginės įtakos jūsų pajamoms? Ne. Ar nukentės kokybė, jei, pavyzdžiui, esate spausdinimo įmonė? Tikrai ne! Pasirodo, kad šiuo atveju nuomos išlaidas galima optimizuoti.
Gali atsitikti, kad artimiausiu metu jūsų tikslinė auditorija pasikeis, o jūsų produktas nebebus aktualus. Tuomet yra du variantai: pritaikyti produktą naujai auditorijai arba ieškoti naujų klientų senajam produktui.
Personalo politika krizės metu taip pat yra itin svarbi. Atleidimai – kraštutinė priemonė, siekite išlaikyti komandą. Peržiūrėkite savo reklamos biudžetus, investuokite į tas sritis, kurios atrsiperka ir venkite nereikalingų eksperimentų.
Kontroliuokite debitorinius įsiskolinimus
Pradžioje sudarykite klientų sąrašą su debitorine skola, kad aiškiai matytumėte, kiek pinigų jums skolingi. Tuomet paskambinkite debitoriams ir priminkite apie būtinybę sumokėti.
Jei kyla įtarimų, kad mokėjimai gali būti nevykdomi, paskambinkite kitiems klientams ir sužinokite, ar kas nors galėtų sumokėti iš anksto. Taip išlaikysite finansinį stabilumą ir užtikrinsite, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai net ir sudėtingomis sąlygomis. Galite pasiūlyti išankstinį arba dalinį mokėjimą, kad išvengtumėte debitorinės skolos kaupimosi. Tai padeda valdyti atidėtus mokėjimus ir išsaugoti santykius su klientais.
Krizės metu pagrindinė verslo užduotis — prisitaikyti ir tęsti veiklą. Tai įmanoma tik aiškiai kontroliuojant finansus ir išlaidas. Nors klientų mokėjimų vėlavimai yra neišvengiami, skolų mažinimas padeda išlaikyti įmonės stabilumą nestabiliais laikais.
