2022 m. gegužę technologijų bendrovės „Huawei“ Vokietijoje užsakymu buvo atliktas tyrimas „Skaitmenizacija tvariai maisto sistemai“, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip skaitmenizacija gali pasitarnauti tvariam žemės ūkiui ir maisto vartojimui. Mokslinį tyrimą atlikusios Vokietijos mokslininkės Lena Hennes, Melanie Speck ir Christa Liedke jo išvadose rašo, kad „skaitmenizacija gali padėti vykdyti transformaciją ir pokyčius trimis lygmenimis: Tobulinti – Konvertuoti – Transformuoti“.
„Žemės ūkio ir maisto sistemos šiuo metu susiduria su visapusiškais iššūkiais. Išvengiamos, tačiau neigiamos ekologinės pasekmės pasireiškia visoje maisto gamybos vertės grandinėje – nuo žaliavų, auginimo, produktų perdirbimo ir rafinavimo iki prekybos ir vartojimo, – rašoma tyrime. – Mityba daro didelę įtaką asmens sveikatai, o dėl vis labiau nesubalansuotos mitybos kultūros daugėja su tuo susijusių ligų. Be to, kadangi tiekimo grandinės tampa sudėtingesnės ir globalesnės, didėja socialinių problemų atsiradimo rizika.“
Mokslininkių teigimu, atsakomybė už maisto sistemų transformaciją ir jos kontrolę negali būti siejama tik su gamyba ar vartojimu. „Priešingai, tam reikia technologinių, ekonominių ir sociokultūrinių pokyčių visoje sistemoje“, – teigiama tyrime. Šią užduotį prisiimti turėtų visa visuomenė, įtraukiant visus dalyvius, esančius grandinėje „nuo ūkio iki stalo“ – žemės ūkio, maisto perdirbimo, prekybos industriją, pačius vartotojus ir, žinoma, politikus.
Toliau tyrime autorės pateikė konkrečius kiekvieno iš trijų skaitmenizacijos lygmenų pavyzdžius.
Tobulinti
Optimizuoti išteklių naudojimą ir mažinti poveikį aplinkai pasitelkiant skaitmeninimą: išmaniosios ūkininkavimo technologijos, pvz., tikslusis ūkininkavimas, gali padėti sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, mažinant trąšų ir pesticidų naudojimą ir optimizuojant derlių.
Remti vartotojus pasitelkiant skaitmenines priemones ir pagalbos sistemas: naudojant skaitmenines priemones, pavyzdžiui, programėles, galima užtikrinti, kad vartotojai gautų būtent tą informaciją, kurios jiems reikia tinkamu laiku, ir taip supaprastinti tvaraus pirkimo sprendimus.
Pripažinti skaitmeninimo riziką ir užkirsti kelią nepageidaujamiems pokyčiams: skaitmeninimas neturėtų būti savitikslis, o jo naudojimas visada turėtų būti kritiškai vertinamas, kad būtų išvengta grįžtamojo poveikio ar nepageidaujamų šalutinių reiškinių (pvz., vienpusių struktūrinių pokyčių).
Konvertuoti
Nuosekliai įtraukti tvarumo rodiklius visoje vertės grandinėje – nuo ūkio iki stalo: duomenų rinkimas visoje tiekimo grandinėje, užtikrinant, kad jie būtų nuosekliai saugomi ir naudojami, yra patikimo tvarumo vertinimo pagrindas ir gali padėti visiems dalyviams veikti tikrumą.
Gamybos ir vartojimo procesų sujungimas į tinklą vertės grandinėje: horizontalusis ir vertikalusis įmonių sujungimas į tinklą per bendras duomenų erdves ir platformas atveria kelią gamybos procesų optimizavimui, naujų verslo modelių kūrimui ir nišinių naujovių diegimui.
Transformuoti
Pagrindinės sąlygos naujoms produktų ir vartojimo sistemoms: skaitmeninimas gali būti pagalbinė priemonė dviem pagrindiniams pertvarkos uždaviniams – ekonomikos pertvarkymui ir vertės kūrimui bei socialiniam ir ekologiniam visuomenės perorientavimui. Tačiau taip pat būtina sisteminė pertvarka, kurią turi lydėti technologinė, ekonominė, kultūrinė ir institucinė sistema. Ši sistema turi apimti perorientavimą subsidijas žemės ūkiui, taigi ir gamybos paskatų žemės ūkyje pokyčius, taip pat maisto aplinkos, leidžiančios vartotojams keisti mitybą, kūrimą.
Sukurti sąlygas veiksmingam maisto sistemos skaitmeninimui: sėkmingai išnaudojant skaitmeninimo potencialą reikės remti paskatų sistemas, reglamentus ir bendrųjų sąlygų. Tai apima būtiną techninę infrastruktūrą, duomenų ir sąsajų standartizavimą, pagalbą bendrovėms, ypač mažesnėms, kurioms reikalingos didelės investicijos, kad būtų išvengta vienpusių struktūrinių pokyčių, skaitmeninimo integravimą į švietimą ir mokymą, duomenų apsaugos, suverenumo ir saugumo reglamentavimą.
„Teigiamas skaitmeninimo poveikis jau dabar tam tikru mastu pasireiškia gamybos ir vartojimo srityje. Čia reikia veiksmingo masto, pavyzdžiui, siekiant įgyvendinti tręšimo azotu efektyvumą žemės ūkio sektoriuje, – tyrime pastebėjo mokslininkės. – Nauji verslo modeliai Konvertavimo lygmenyje jau yra kai kurių metodų dalis ir dabar juos reikia išplėsti iš nišinių rinkų į pagrindinę rinką. Teisiniais reglamentais turi būti nustatytos privalomos tam tikros pagrindinės sąlygos, pavyzdžiui, tvarumo rodiklių įtraukimas.“
