Rinkose sumaištį toliau kelia JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti plataus masto muitus. Tikėtina, kad apie naują muitų bangą turėtų būti paskelbta šiandien, po to greičiausiai lauks atsakomųjų muitų serija. Šis neapibrėžtumas neigiamai veikia JAV rinkų ir visos ekonomikos perspektyvą, bet kiek netikėtai sugrąžino investuotojų susidomėjimą Europos bendrovėmis.

Šilumos rekordais Lietuvoje pažymėtas kovo mėnuo „atšildė“ ir elektros kainas. Praėjusį mėnesį, lyginant su vasariu, elektros kaina biržoje pigo 40 proc. iki 9,2 ct/kWh (be PVM). Prie to ženkliai prisidėjo atsinaujinančios energijos šaltiniai, o mėnesio pabaigoje Lietuva, pirmą kartą nuo 2009 m., per savaitę sugebėjo pasigaminti daugiau elektros energijos nei suvartoti.

Kas bendro tarp politiko, gavusio netikrą kvietimą skristi į Niujorką; akademikės, praradusios santaupas fiktyvioje investavimo platformoje; verslininko, patvirtinusio pavedimą ne tiekėjui, o kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui; moters, patikėjusios žavaus turko romantiškais laiškais; ir studento, suvedusio elektroninės bankininkystės duomenis netikro kurjerio atsiųstoje nuorodoje?

Kiekvieną dieną mus supantis pasaulis keičiasi greičiau, nei galime tai suvokti. Keičiasi ekonomika, klimatas ir geopolitinis kraštovaizdis, o mes turime atpažinti šiuos pokyčius ir atitinkamai veikti. Daug metų dirbau ten, kur susikerta finansai, tvarumas ir inovacijos, ir vienas dalykas tampa vis aiškesnis: privalome jau dabar į savo rankas perimti ateities kontrolę, kol aplinkybės to neprivertė padaryti vėliau.

Praėję treji metai Estijai nepagailėjo ekonominių išbandymų: 2022 m. šalies BVP beveik neaugo (+0,06 proc.), 2023 m. smuko 3,3 proc., o 2024 m. susitraukė dar 0,3 proc. Tai buvo blogiausias rezultatas Baltijos regione ir vienas prasčiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau, kaip rodo istorija, net ir giliausios recesijos turi pabaigą. Ar 2025-ieji gali būti lūžio metai Estijai, padarysiantys ją Baltijos regiono ekonomikos žvaigžde?

Pastarąjį penkmetį, nepaisant visų iššūkių – pandemijos, karo Ukrainoje, ar į rekordines aukštumas pakilusių palūkanų normų – būsto rinka išvengė kainų nuosmukio. Negana to, dabar į rinką ir vėl pamažu grįžta klestėjimas. Šalia to, stebime ir vėl sparčiau augančias būsto kainas.

Įsivaizduokime, kad rytą išgirstame sirenas. Ne treniruotė, ne repeticija. Karas. Ką darome? Skambiname sąjungininkams? Taip. Laukiame pagalbos? Taip. O ar turime pakankamai to, ką reikėtų ginti ne tik žodžiais, bet ir plienu, paraku, technologijomis?

Sakoma, kad kol perkūnas netrenks, apie tai, kas bloga, galvoti nesinori – ar tai būtų geopolitinė situacija, ar savo pačių finansinė apsauga.

Lietuvos švietimo sistema kasmet kelia daug klausimų abiturientams, jų tėvams ir mokytojams. Šiais metais atsirado A ir B lygių egzaminai, tačiau kaip jie bus užskaitomi universitetuose – vis dar nėra aikšu. Taigi šiemet abiturientai ir jų tėvai yra „užrištomis akimis“ – nors jau kovo mėnesis, nei moksleiviai, nei mokytojai, nei jų tėvai negali tiksliai suskaičiuoti, kur būtų naudingiausia stoti abiturientui, todėl busimiems studentams reikia gaudyti sėkmę planuojant savo pasirinkimus stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.

Pastarąjį kartą gyvenome „normaliai“ lygiai prieš penkerius metus – 2020-ųjų kovą. Vilniaus nuomos rinka per šį laikotarpį patyrė vienus iš dramatiškiausių pokyčių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Remiantis NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė vieno–trijų kambarių buto nuomos kaina, kuri 2020 m. pradžioje siekė 450 eurų per mėnesį, 2024 m. gegužę pasiekė 725 eurus. 61 proc. šuolis vos per pusę dešimtmečio.

Naujausioje Jungtinių Tautų Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva pakilo į 16 vietą, pralenkdama daugelį turtingesnių Europos valstybių. Kaip tai pavyko ir ko pritrūko iki laimingiausiųjų 10-tuko?

Pasak britų leidinio „The Guardian“, dirbtinis intelektas (DI) gali pašalinti nuo 1 iki 3 milijonų privačiojo sektoriaus darbo vietų Jungtinėje Karalystėje per artėjančius dešimtmečius. Leidinyje taip pat teigiama, kad ilgalaikis nedarbo didėjimas bus santykinai nedidelis, nes tikimasi, kad DI sukurs naujas darbo vietas ir skatins ekonomikos augimą.

Čekijoje artėja parlamento rinkimų kampanija, o jos darbotvarkę nacionalistai ir manipuliatoriai gali diktuoti rinkėjų protais ir emocijomis. Čekijos saugumo struktūros įspėja apie išorės pavojus – pirmiausia, Rusijos įtakos operacijas. Tačiau dar didesnis iššūkis gali kilti iš vidaus – vietinių politinių veikėjų, kurie skleidžia sąmokslo teorijas, puola žiniasklaidą ir visą šalies politiką siekia pakreipti į radikalius užribius.

Pastaruoju metu pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa dėl galimos JAV ekonomikos recesijos. Amerikos akcijų indeksų svyravimai, augantis neapibrėžtumas tarp investuotojų ir vis dažniau viešojoje erdvėje girdimas žodis „recesija“ kelia klausimą – kaip tai gali paveikti Baltijos valstybes?

Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose finansų rinkos sutiko su euforija, o akcijų kainas į dar didesnes aukštumas pasiuntė lūkesčiai dėl mokesčių mažinimo ir biurokratinių suvaržymų atlaisvinimo. Investuotojų optimizmas išgaravo susidūrus su politine realybe. Prekybos konfliktai, nuviliantys ekonominiai duomenys ir išaugęs neapibrėžtumas ėmė signalizuoti apie tikėtiną didžiausios pasaulio ekonomikos recesiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi pensijų sistemos pakeitimai Lietuvos gyventojams padovanotų „greitų“ pinigų, tačiau atimtų iš jų galimybę ateityje gauti didesnes pensijas. Šį procesą pastaraisiais metais stebime ir Estijoje.

Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas.

Jei viešojo transporto paslaugos, kaip antai tvarkaraščiai, komfortas ar švara, nėra pakankamai geros, kylančios kainos gali būti laikomos nesąžiningomis. Žmonės tikisi, kad kainų didinimas atneš kokybės gerinimą, ir jei to neatsitinka, jie gali reaguoti neigiamai. Tačiau pagrindinis savivaldybės įmonės „JUDU“ argumentas dėl stipriai kylančių viešojo transporto kainų yra, kad nuo 2013 metų kainos nebuvo peržiūrėtos, nors keitėsi kitų paslaugų kainos, degalų kainos ir kt. Tačiau ar tikrai toks kainų didinimo priežasties nurodymas turėtų sušvelninti ir nuraminti keleivius?

Šių metų „Financial Times” greičiausiai augančių Europos verslų (FT1000) sąrašas atskleidė įdomią tendenciją – sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų sektoriaus augimas atrodo kukliai: vos 16 bendrovių iš 1000. Tai stebina, nes gyvename laikais, kai žmonės sveikatai skiria daugiau dėmesio nei bet kada anksčiau, technologijos sparčiai keičia mediciną, o investuotojai vis dažniau įvardija šią sritį kaip vieną iš perspektyviausių.

Prasidėjęs pajamų deklaravimo sezonas neretam pasėja intrigą – teks sumokėti susidariusią nepriemoką, o gal pavyks atgauti pajamų mokesčio permoką? Klausimų kyla ir dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos (GPM) pokyčių. Geriausia, kai atsakymus į šiuos klausimus žinome ir būsimam scenarijui esame pasirengę iš anksto. Tačiau jei nedelsime užpildyti deklaracijos, turėsime daugiau laiko finansiškai pasiruošti didesnei nei tikėtasi nepriemokai ar suplanuoti būsimų pajamų panaudojimą.